Mardukas

sen. babiloniečių saulės, griaustinio ir audrų dievas, dangaus ir žemės kūrėjas ir valdovas, žmonių geradarys ir valdovų globėjas.

Svarbiausi kulto centrai – Esagilio ir Etemenankio šventyklos – zikuratai Babilone. Marduko simboliu laikyta Jupiterio planeta, jo garbei aukoti arkliai, šunys. Asirams užkariavus Babiloną, Marduką pakeitė Ašūras.