Naujieji amžiai

visuomenės raidos periodas, einantis po vidurinių amžių, kurie, Vak. Europos istorikų nuomone, baigiasi XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje. Laikotarpio pabaiga nėra vieningai apibrėžta. Dalis istorikų ja laiko Pirmojo pasaulinio karo pabaigą 1918 m.

Istorikai labai skirtingai periodizuoja naujųjų amžių istoriją. Pradžia siejama su Anglijos revoliucija, Reformacijos pradžia (1517 m.), Naujojo pasaulio atradimu (1492 m.), Konstantinopolio žlugimu (1453 m.). Vėlesnis laikotarpis Vakaruose vadinamas naujųjų laikų pradžia ir trunka iki Anglijos pramonės perversmo, praidėjusio XVIII a. vid. arba Prancūzijos revoliucijos, kilusios 1789 m.