Nobilitacija

(lot. nobilitas – diduomenė), feodalizmo laikais Vakarų Europoje pareigų paaukštinimas arba bajorystės suteikimas. Lietuvoje ir Lenkijoje – bajorystės ir jos teisių suteikimas kuriam nors valstybei ar valdovui nusipelniusiam asmeniui, dažniausiai žymiam miestiečiui.

Pradžioje sieta su karo tarnyba. Vytautas Didysis kartais nobilituodavo pasižymėjusius karius, jei jie dar nebuvo bajorai. Karaliaus aktais teikta nuo XVI a., nuo 1601 m. teikdavo seimas.