Osmanų imperija

(Otomanų imperija), užkariavimais sukurta turkų osmanų valstybė, egzistavusi nuo Bizantijos imperijos žlugimo 1453 m., kai sultonas Mechmedas II užėmė Konstantinopolį iki sultonato panaikinimo 1922 m.

XVI a. Suleimano I valdymo metu pasiekė didžiausios teritorinės galybės – valdė dalį Azijos, Afrikos ir Europos: nuo sienos su Austrija iki Jemeno ir nuo Maroko iki Persijos. Osmanų laivynas pirmą kartą pralaimėjo prie Lepanto (1571), o sausumos kariuomenė buvo sustabdyta prie Vienos XVII a. pab. Prasidėjo imperijos irimas. XVIII a. ėmė plėtoti kultūrinius ryšius su Europa, o XIX a. pradėjo reformas, bet tai imperijos nuo žlugimo neišgelbėjo. 1923 m. paskelbta Turkijos Respublika.