(lot. patriarchatus iš gr. patriarchia – vyrų viešpatavimas): 1. pirminės gentinės visuomenės sandara, kuri remiasi paveldimumu, įpėdinyste pagal vyriškąją liniją, vyrų įsigalėjimu valdžios institucijose, šeimoje ir visuomenėje; 2. krikščionybėje – patriarcho valdoma teritorija arba Bažnyčia, kurios vadovas yra patriarchas.
Jeigu valdžiai tauta reikalinga tik kaip valdymo objektas ir rinkimų subjektas, tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava. K. Stoškus