Skitai

(gr. Skythai), indoeuropietiškos gentys, gyvenusios nuo VIII-VII a. pr. Kr. iki III a. Juodosios jūros pakrančių stepėse.

Minimi asirų-babiloniečių, graikų, lotynų rašytiniuose šaltiniuose. Daugiausiai žinių apie skitus pateikia Herodotas. Atsikėlė iš Vid. Azijos ir P. Sibiro. Iš Juodosios jūros pakrančių išstūmė kimerus, VII-VI a. buvo užkariavę Mediją, Siriją, Palestiną. Konsolidacijai labai svarbi buvo pergalė 512 pr. Kr. prieš persus. IV a. pr. Kr. buvo didžiausio ekonominio, kultūrinio ir politinio pakilimo laikotarpis; tuomet susiformavo valstybė Skitija. III a. pr. Kr. skitų galybę pakirto sarmatai. Kiek vėliau skitai atsigavo Dniepro žemupyje ir Krymo stepėse. III a. juos galutinai sunaikino gotai. Per didįjį tautų kraustymąsi skitų likučiai susimaišė su kitomis tautomis.