Socializmas

XIX a. susiformavusi politinė ideologija ir socialinė ekonominė sistema, paremta beklase visuomene ir labiau bendra nei privačia nuosavybe.

Prasidėjus pramoniniam perversmui atsirado gausi laisvai samdomų darbininkų – proletariato – klasė, ėmė formuotis jos interesus ginančios politinės grupės su savo politine ideologija. Kaip atsvara buržuazijos interesams atstovavusiai liberalizmo teorijai XIX a. vid. susiformavo socializmo teorija. Pradžioje reikalauta pagerinti materialinę darbininkų padėti jų gyvenimo ir darbo sąlygas. Vėliau imta kelti ir politinių reikalavimų. Šios teorijos pradininkais laikomi K. Marksas ir F. Engelsas, „Komunistų partijos manifeste“ (1848) išdėstę pagrindines idėjas: darbininkai turi organizuotis kovai prieš išnaudojimą, nuversti esamas santvarkas ir pradėti kurti socializmą – visuotinės lygybės, be išnaudojimo, visuomenę. XIX a. II pus. socialistiniame judėjime išsiskyrė keletas srovių. Marksistai laikėsi revoliucinės kovos idėjos. Ši teorija praktiškai buvo įgyvendinta Rusijoje po bolševikų perversmo. Dauguma socialistų manė, kad iškeltų tikslų reikia siekti nuosaikiomis reformomis.