Svidrų kultūra

paleolito kultūra, pavadinta stovyklos Svidry Vielkie (Swidry Wielkie) Lenkijoje vardu ir siejama su pirmaisiais Lietuvos gyventojais.

Manoma, kad Svidrų kultūros žmonės į Lietuvą atėjo iš pietvakarių, o Lietuvos Svidrų kultūros paminklai priklauso pagrindiniam Svidrų kultūros centrui. Svidrų kultūros vardu (panašiai kaip ir Pabaltijo Madleno) apibūdinama ne viena kultūra, bet visa grupė. Apskritai Svidrų kultūra buvo paplitusi labai didelėje teritorijoje: dabartinėje Lenkijos teritorijoje – Vyslos ir Bugo upių baseinuose, pietuose iki Karpatų ir Tatrų, vakaruose siekė Oderį, o rytuose tęsėsi beveik iki vidurinės Padnieprės. Toliausiai į šiaurę žinoma stovykla yra prie Pskovo. Lietuvoje Svidrų kultūros paminklų daugiausia pietuose ir pietryčiuose, tačiau esama stovyklų ir apie Kauną. Pagrindiniai bruožai – ilgi, siauri, karklo lapo pavidalo iečių antgaliai, neturintys išskirtos arba tik labai nežymią įtvarą, pleištiniai rėžtukai, viduriniai arba kampiniai, ilgi ir kiek paretušuoti dviejų aikštelių skaldytinai. Taip pat būdingas plokščiasis retušas. Iš kaulo ir rago dirbinių minėtini irklo ir šeivos pavidalo ietigaliai. Lietuvos Svidrų kultūros paminklai datuojami vėlyvojo driaso pradžia ir jo pabaiga (9000-8000 m. pr. Kr.).