(angl. Bill of Rights):
1. D. Britanijos konstitucinis aktas, kurį, pritarus karaliui Vilhelmui Oraniečiui, parlamentas pateikė 1689 m. Sudarė 13 straipsnių, kuriais nustatyta konstitucinės parlamento valdžios garantijos, apribota karaliaus kompetencija įstatymų leidybos, finansų, teismo ir karinėse srityse. Numatė reguliarų parlamento šaukimą, rinkimų ir deputatų diskusijų laisvę. Visiems piliečiams garantavo asmeninę religijos išpažinimo laisvę;
2. JAV 1787 m. konstitucijos 10 pirmųjų pataisų. Priimtas 1789 m., įsigaliojo 1791 m. Įteisino žodžio, spaudos, susirinkimų ir kitas demokratines laisves, Bažnyčią atskyrė nuo valstybės.
