Tribūnas

(lot. tribunus): 1. sen. Romos pareigūnas. Turėjo neliečiamybės statusą ir gynė plebėjus nuo patricijų savivalės.

Liaudies tribūnas buvo renkamas tribų komicijose. Pradžioje rinkti 2, vėliau 5 ir net 10 tribūnų iš plebėjų. Tribūnas turėjo teisę vetuoti daugelio pareigūnų, išskyrus diktatoriaus ir cenzoriaus, sprendimus, net suimti kurį nors kitą pareigūną. Tribūnų namai teikė prieglobstį visiems plebėjams, todėl buvo atviri visą parą.