Vaitas

LDK miesto, turinčio savivaldos teisę, pareigūnas. Skyrė didysis kunigaikštis iš miestiečių išrinktų 4 kandidatų (dažniausiai bajorą).

Kaune nuo 1584 m., Vilniuje nuo 1610 m. vaitas buvo renkamas. Mieste turėjo aukščiausią valdžią, su suolininkais nagrinėjo baudžiamąsias bylas, vykdė policines funkcijas, miestiečiams skyrė prievoles už jų turimą žemę, vadovavo miesto gynybai. Taip pat vaitas – Lietuvos dvaro administracijos pareigūnas, vadovaujantis vaitystei (ji atsirado XVI a. II pusėje per Valakų reformą). Dažniausiai iš pasiturinčių valstiečių. Vaitas vykdė dvarų laikytojo potvarkius, varė valstiečius į darbą, prižiūrėjo, kad atiduotų duokles ir sumokėtų mokesčius. Ši pareigybė išnyko po 1837-1841 m. Kiseliovo valstybinės valstiečių reformos. Taip pat vadovaujantis valsčiaus (gminos) pareigūnas Užnemunėje (1818-1914) ir Vilniaus krašte (1920-1939).