Žaibo karas

(vok. Blitzkrieg), karo taktika, kuria siekiama staigiu pėstininkų, aviacijos, tankų puolimu pralaužti priešo gynybą.

Pagal šią taktiką mobilios karinės pajėgos atakuoja dideliu greičiu ir netikėtai, neleisdamos priešui suformuoti aktyvios gynybos. Tikslas – suduoti kuo stipresnį smūgį, skverbiantis kuo giliau į priešo teritoriją, po kurio oponentas nebeatsigautų. Žaibo karo taktiką pirmą kartą panaudojo Vokietijos ginkluotosios pajėgos Antrajame pasauliniame kare. Vienas tokio karo pavyzdžių – Prancūzijos puolimas 1940 m. Vermachtas, naudodamasis žaibo karo taktika, nugalėjo žymiai pranašesnes skaičiumi Prancūzijos pajėgas.