Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Žygimantas Kęstutaitis

Žygimanto Kęstutaičio antspaudas
Žygimanto Kęstutaičio antspaudas
(apie 1365-1440), Lietuvos didysis kunigaikštis (1432-1440). Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus.

Po tėvo Kęstučio mirties Žygimantas 1382-1384 m. buvo pusbrolio Jogailos nelaisvėje. 1384 m. pabėgo pas brolį Vytautą, tuomet buvusį pas kryžiuočius. Vytautui antrąkart ieškant kryžiuočių pagalbos, 1389-1398 m. brolis drauge su kitais artimaisiais buvo paliktas įkaitu. Po to jis valdė Naugarduką, Starodubą. 1399 m. Vorkslos, 1410 m. Žalgirio mūšio, 1398 m. Salyno, 1411 m. Torūnės, 1422 m. Melno, 1431 m. Skirsnemunės sutarčių pasirašymo dalyvis. Mirus Vytautui, Žygimantas rėmė Švitrigailos kovą su Lenkija. Vėliau, kai Švitrigaila buvo apkaltintas stačiatikybės rėmimu, prisidėjo prie Lietuvos didikų sąmokslo prieš Švitrigailą 1432 m., tapęs didžiuoju kunigaikščiu, Žygimantas siekė atimti iš Švitrigailos jo dar valdomas rytines LDK sritis. Dėl to Gardino sutartimi 1432 m. pripažino esąs Jogailos vasalas, padarė Lenkijai teritorinių nuolaidų. Tam, kad patrauktų rytinių sričių feodalus, Žygimantas 1434 m. savo privilegija sulygino stačiatikių teises su lietuvių katalikų teisėmis. Tęsdamas kovas su Švitrigaila, 1435 m. Pabaisko mūšyje sumušė jo ir Livonijos ordino kariuomenę. Valdydamas Žygimantas stengėsi likviduoti Lenkijai padarytas nuolaidas. 1438-1440 m. vedė derybas su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II dėl antilenkiškos koalicijos sudarymo. Remdamasis smulkiaisiais bajorais, stengėsi susilpninti ponų įtaką, bet nespėjo – žuvo nuo didikų sąmokslininkų rankos Trakuose.