Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Baltijos ledyninis ežeras | Baltijos jūros raidos stadija (9800-8000 pr. Kr.). |
Baltijos šalių taryba | 1990 m. įkurta regioninė politinė organizacija, į kurią įeina Lietuva, Latvija ir Estija. Sprendžia ir ekonominio bendradarbiavimo problemas. |
Baltijos-Baltosios jūrų kanalas | (rus. Belomor kanal), kanalas, jungiantis Baltąją jūrą su Onegos ežeru. Iš jo Svyre, Ladogos ežeru ir Neva eina vandens kelias į Baltiją. Kanalo ilgis 227 km. |
Baltikos jūra | Baltijos jūros raidos stadija (nuo 2500-2300 pr. Kr. iki šių dienų). Skirstoma į du laikotarpius: Limnėjos jūra (2500-2300 pr. Kr. - XVI-XVII amžius) ir Mijos jūra (nuo XVI-XVII amžių iki mūsų dienų). |
Baltiškų dievų panteonas | baltų bendrumo laikotarpio dievai. |
Baltistika | mokslas, tiriantis baltų tautų kalbas, istoriją, kultūrą. |
Baltoji gvardija | neoficialus karinių formuočių, kovojusių su sovietų valdžia Rusijoje 1918-1922, pavadinimas. Terminas susijęs su tradicine simbolika, pagal kurią balta spalva laikoma teisėtos valdžios šalininkų spalva. |
Baltosios ir Raudonosios rožių karas | permainingas pilietinis karas Anglijoje 1455-1485 m. tarp Lankasterių (herbe – raudona rožė) ir Jorkų (herbe – balta rožė) didikų giminių. |
Baltramiejaus naktis | hugenotų žudynės Paryžiuje naktį į 1572 m. rugpjūčio 24 d. (Šv. Baltramiejaus dieną). |
Baltrušaitis Jurgis | (1873-1944), poetas simbolistas, diplomatas. Rašė lietuvių ir rusų kalbomis. 1922-1939 m. – Lietuvos neprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras SSRS, nuo 1939 m. – Lietuvos pasiuntinybės Paryžiuje patarėjas. |
Baltušis-Žemaitis Feliksas | (1897-1957), sovietinės kariuomenės generolas majoras. 1918-1919 m. Lietuvoje vadovavo Raudonosios armijos daliniams. Vėliau – Sovietų Rusijos ir SSRS karininkas. |
Balų rūda | kvartero periodo nuosėdinė uoliena. Susideda iš limonito, molio, aleurito, smėlio ir organinių medžiagų liekanų. Lietuvos balų rūdoje aptinkama nuo 18 iki 40% geležies. Jos randama pelkėse, paežerėse, upių krantuose, šiaip pažliugusiose, šaltiniuotose vietovėse. |
Balutis Bronius Kazys | |
Banicija | lenkų teisėje naudota priemonė ir bausmė asmenims, pasipriešinusiems teismo sprendimo vykdytojams. Tokių asmenų turtas karaliaus įsakymu, atlyginus nuostolius nukentėjusiems, konfiskuojamas. Jei asmuo ir po banicijos paskelbimo pasipriešindavo karaliaus valdininkui, atsiųstam jo turto paimti, arba baudžiamojo sprendimo vykdymui, jis būdavo paskelbiamas amžiams ištremtu iš valstybės ir netekdavo civilinių teisių. |
Bankrotas | (pranc. banqueroute): |
Baptistai | (gr. baptistes – krikštytojas), radikali protestantizmo srovė, išsiskyrusi iš Anglijos puritonizmo. |
Baranauskas Antanas | (1835-1902), poetas, kalbininkas, katalikų vyskupas. |
Barbakanas | (it. barbacane), fortifikacinis statinys, paplitęs viduramžiais (pradėta statyti XIII a. Prancūzijoje). Statytas gynybinės sienos išorėje, prie vartų. Dažniausiai tai cilindrinis bokštas su vartais ir šaudymo angomis, sujungtas tiltu, pakeliamuoju tiltu ar uždara galerija su gynybinės sienos vartais. Skirtas vartų apsaugai ir sparninės gynybos sustiprinimui. |
Barbarai | |
Barbarosa | (it. Barbarossa – raudonbarzdis), Kayro ad-Din Pašos (turk. Khayr ad Din Pasha) (apie 1483-1546) pravardė. Buvo garsus piratas, Osmanų imperijos sultono vietininkas Alžyre. 1533-1544 m. Osmanų imperijos laivyno didysis admirolas. |
Barbarosos planas | (tekstuose – „Barbarosos“ planas), Vokietijos karo prieš SSRS plano kodinis pavadinimas. |
Barčiai | LDK valstiečiai, už gautą iš didžiojo kunigaikščio žemę karo metu sudarę atskirus karinius dalinius ir statę tiltus bei kitus įrenginius. Taikos metu už žemę mokėjo duokles (dažniausiai medumi). Prievolę atlikdavo prūsai, bartai ir vakarų lietuviai skalviai, XIV a. atbėgę į Lietuvą nuo kryžiuočių priespaudos. |
Bareljefas | (pranc. bas-relief – žemas iškilumas), skulptūros rūšis, kai apimčių iškilimas virš plokštumos ne didesnis kaip pusė vaizduojamojo objekto apimties. Žemesnis vaizdas ryškinamas įrėžtu kontūru. |
Barklajus de Tolis Michailas | (1761-1818), Rusijos generolas feldmaršalas. |
Baro konfederacija | Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. Bare (Vinicos sritis). Jos tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, jos statytinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, prieš kitatikių ir katalikų teisių sulyginimą. |
Barokas | (it. barocco – keistas, įmantrus), XVI a. pab.-XVIII a. vid. dailės ir architektūros stilius Europoje bei Lotynų Amerikos šalyse. |
Baronas | didiko titulas, atsiradęs viduramžiais. XIV-XV a. Baronai ėmė skirstytis į hercogus, markizus, grafus, vikontus, paprastuosius baronus. Rusijoje baronais nuo XVIII a. pradžios vadino Latvijos ir Estijos vokiečius didikus. |
Basanavičius Jonas | |
Basilėjas | (gr. basileus): |
Basmačiai | 1. XIX a.-XX a. pr. Bucharos emyrate, Chyvos chanate ir rusams priklausiusiame Turkestane veikę ginkluoti plėšikai; |