Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Biržiška Vaclovas

V. Biržiška
V. Biržiška
(1884-1956), bibliografas, kultūros istorikas.

Bisenė

lietuvių pilis Nemuno dešiniajame krante, aukščiau dabartinės Skirsnemunės (veikiausiai Kartupėnų piliakalnyje). Pirmoji Lietuvos pilis dešiniajame Nemuno krante, kurią kryžiuočių ordinas 1283 m. puolė ir sudegino. Antrąkart pulta 1313 m., o 1316 m. sudeginta. Greta ar netoliese galėjo būti didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras.

Bismarkas Otas

O. Bismarkas
O. Bismarkas
(1815-1898), Prūsijos ir Vokietijos politikas, pirmasis Vokietijos imperijos reichskancleris (1871-1890).

Bistras Leonas

(1890-1971), tarpukario Lietuvos politikas. 1923-1927 m. laikotarpiu buvo Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, švietimo ministras, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras. 

Biudžetas

(angl. budget – krepšelis):
1. valstybės vyriausybės pajamų ir išlaidų sąmata nustatytam laikui;
2. įstaigos, įmonės, organizacijos, šeimos ar asmens pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikui.

Biudžeto deficitas

(lot. deficit – trūksta), valstybės biudžeto trūkumas, kai išlaidos viršija pajamas.

Biuletenis

(pranc. bulletin), rinkimų lapelis, kuriame išspausdinta kurioje nors rinkimų apygardoje iškelto kandidato vardas ir pavardė.

Biurgeris

viduramžių Europos miesto gyventojas, kuris paprastai naudodavosi miestiečių teisėmis.

Biurokratas

(pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), pareigūnas, atliekantis savo pareigas formaliai, aukojantis reikalo esmę dėl formalumo; formalistas, vilkintojas.

Biurokratija

(pranc. bureaucrate = pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia), vienas iš galimų ir šiuo metu visuotinis valstybės administracijos organizavimo būdas, kurio ypatybės yra:
1) griežtai hierarchinė organizacija, kur žemesnieji organai turi paklusti aukštesniesiems,
2) valdininkų funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos instrukcijose ir statutuose,
3) vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio pasirengimas atitinka numatomo darbo turinį. Kasdieniame gyvenime terminas „biurokratija“ dažnai žymi tik nepatenkinamą valdininkijos veiklą. Toks termino vartojimas yra nepagrįstai susiaurintas.

Biurokratizmas

socialinis reiškinys: vykdomieji organai nepaiso organizacijos narių daugumos sprendimų, organizacijos veikla grindžiama formalizmu; reikalo esmės aukojimas dėl formalumų, kanceliariškumas.

Bizantija

Bizantijos imperija VI-IX a.
Bizantijos imperija VI-IX a.
(Bizantijos imperija, Rytų Romos imperija), imperija rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kuri susikūrė vėlyvojoje Antikoje iš rytinės Romos imperijos dalies ir galutinai žlugo 1453 m. osmanams užėmus Konstantinopolį.

Bizantinė architektūra

Bizantijos imperijos architektūros stilius, vyravęs IV-XV a. Balkanų pusiasalyje, Mažojoje Azijoje, Gruzijos, kitų gretimų tautų architektūroje. Darė įtaką ir LDK architektūrai (ypač Algirdo valdymo laikais, 1345-1377). XIII-XV a. bizantinės architektūros išskirtinis bruožas – graikiško kryžiaus plano cerkvė su centriniu kupolu.

Bizantinis menas

(bizantiškas stilius), Rytų krikščionių – Bizantijos imperijos (daugiausia Balkanų pusiasalyje ir M. Azijoje) IV-XIV a. architektūra ir dailė, išsirutuliojusi iš graikų helenistinės, Romos imperijos bei ankstyvosios krikščionybės tradicijų ir stipriai paveikta Art. Rytų kultūrų.

Bizauskas Kazys

K. Bizauskas
K. Bizauskas
(1892-1941), tarpukario Lietuvos politikas, diplomatas.

Blaivybės sąjūdis

vyskupo M. Valančiaus organizuotas masinis blaivybės sąjūdis Lietuvoje 1858-1864 m.

Blankizmas

socialistų judėjimo srovė, propagavusi valstybinį perversmą. Pradininkas Lui Ogiustas Blanki, XIX a. prancūzų revoliucionierius, teigęs, kad norint panaikinti darbininkų išnaudojimą reikia suburti gerai organizuotą, slaptą revoliucionierių organizaciją, kuri perversmo būdu ateitų į valdžią, susidorotų su išnaudotojais, panaikintų išnaudojimą. Blankistai aktyviai dalyvavo 1848 m. revoliucijoje bei 1871 m. Paryžiaus komunoje.

Bliucheris Vasilijus

(1890-1938), SSRS karvedys, maršalas (1935).

Bliumas Leonas

(Leon Blume; 1872-1950), Prancūzijos politikas, ministras pirmininkas (1946-1947).  

Blokada

(angl. blockade), valstybės, jos dalies ar valstybių grupės politinis, karinis, ekonominis izoliavimas arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas.

Bobelis Kazys

K. Bobelis
K. Bobelis
(1923-2013), Lietuvos politikas, medikas. Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos pirmininkas.

Bogušas Ksaveras

K. Bogušas
K. Bogušas
(1746-1820), kunigas, švietėjas ir publicistas.

Boikotas

(angl. boycott), politinis ir ekonominis kovos būdas, visiškas ar dalinis santykių nutraukimas.

Boksininkų sukilimas

kinų socialinio pobūdžio pasipriešinimas reakcinei vyriausybei, peraugęs į 1900-1901 m. sukilimą prieš Vakarų šalių kolonizatorius.

Boldvinas Stenlis

(Stanley Baldivin; 1867-1947), D. Britanijos politikas, konservatorių partijos lyderis. Nuo 1908 m. parlamento narys. 1921-1923 m. buvo prekybos, finansų ministras. 1923-1929 ir 1935-1937 m. ministras pirmininkas.

Boleslovas II

(mirė 1313), Polocko, o vėliau ir visos Mazovijos kunigaikštis. Nepajėgdamas kovoti su lietuviais, 1279 m. vedė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio dukrą Gaudemundą, pakrikštytą Sofijos vardu.

Bolivaras Simonas

S. Bolivaras
S. Bolivaras
(1783-1830), P. Amerikos kariškis, Ispanijos Pietų Amerikos nepriklausomybės karo vadas, Didžiosios Kolumbijos (Gran Colombia) konfederacijos (dab. Venesuela, Kolumbija, Ekvadoras, Panama) prezidentas.

Bolotnikovas Ivanas

(?-1608), sukilimo, kuriame dalyvavo įvairūs Rusijos visuomenės sluoksniai, vadas.

Bolševikai

Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija. Susikūrė 1903 m. RSDDP II suvažiavimo metu, kai partija suskilo į daugumą (bolševikus) ir mažumą (menševikus). Įvykdė 1917 m. Spalio perversmą Rusijoje.

Bolševikų partija

viena iš XX a. pradžios Rusijos politinių partijų, atsiradusi socialdemokratų partijos pagrindu 1903 m.

Bolševizmas

(rus. bolšinstvo – dauguma), dalies Rusijos socialdemokratų politinė doktrina, V. Lenino ir L. Trockio įtakoje susiformavusi 1903-1905 m.

Bona Sforca

B. Sforca
B. Sforca
(1494-1557), Lenkijos karalienė (nuo 1518), antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona.

Bonapartai

(Bonaparte, Buonaparte), italų kilmės bajorų giminė, nuo XVI a. gyvenusi Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje.

Bonifratrai

(lot. boni fratres – gerieji broliai), katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ispanijoje iš pradžių kaip pasaulietinė ligonių slaugos brolija. 1572 m. Pijus V patvirtino elgetaujančių vienuolių statusą. Bonifratrai steigė ligonines, globos namus.

Bordža Čezarė

(apie 1475-1507), italų kardinolas ir kunigaikštis. Buvo skrupulų neturintis ir valdžios ištroškęs Renesanso kunigaikštis, siekęs savo tikslų žudymais ir išdavystėmis.

Borisevičius Vincentas

(1887-1946), Lietuvos katalikų bažnyčios dvasininkas, vyskupas.

Bormanas Martinas

(Martin Bormann; 1900-1945), Vokietijos nacionalsocialistų partijos veikėjas, vienas svarbiausių karinių nusikaltėlių, SS generolas.

Bostono arbatėlė

(angl. Boston Tea Party), 1773 m. kilęs konfliktas tarp šiaurės amerikiečių ir D. Britanijos administracijos.

Brandenburgas

istorinė Vokietijos sritis.

Brandenburgo stadija

paskutinio (Viurmo) ledynmečio maksimalaus išplitimo riba. Lietuvoje jo ribos tęsėsi nuo Katros ir Ūlos aukštupių link Valkininkų ir Vilniaus pietinio pakraščio – Buivydžių, toliau suko į pietryčius link Naručio ežero.