Žodynas

terminas, kuriuo bolševikai vadino turtingųjų valstiečių sluoksnį. Šis terminas bolševikinėje ideologijoje turėjo ryškiai neigiamą ir iškreiptą reikšmę. Bolševikai buožės terminą vartojo kaip sovietų valdžios priešo įvaizdį. Turtingieji valstiečiai buvo fiziškai naikinami, tremiami 1930-1932 m. masinės kolektyvizacijos metu.

1. Mažosios Lietuvos valstietis lietuvis;
2. (ol. Boer – žemdirbys, ūkininkas), olandų emigrantas, XVII a. ir vėliau dėl religinių persekiojimų emigravęs į P.Afriką.

(pranc. Bourbons, isp. Borbones, it. Borboni), viena žymiausių Europos valdovų dinastijų, genealogiją vedusi iš Kapetingų dinastijos (nuo Liudviko IX).

(vok. Burggraf), tarnybinis pareigūnas, skiriamas karaliaus (arba vyskupo, miesto senjoro) viduramžių vokiečių miestuose. Turėjo administracinę, karinę ir teisminę valdžią.

miesto savivaldybės pareigūnas. Lietuvoje pareigybė žinoma nuo XV a., kai miestams pradėta suteikti Magdeburgo teises. Burmistrus rinko miestiečiai iš miesto tarybos narių. Lietuvos Respublikos laikais – miesto valdybos pirmininkas, renkamas miesto tarybos.

1899-1902 m. D. Britanijos karas su persikėlėlių iš Europos (būrų) sukurtomis Oranžijos ir Transvalio valstybėmis P. Afrikoje.

Aukso Ordos chano Berkės karvedžio Burundajaus įsiveržimas į Pietų Lietuvą 1258 m. Spėjama, kad Burundajaus kariai nusiaubė Mindaugo domeno rytines ir Nalšios pietines žemes, o po to nužygiavo į jotvingių žemes. Lietuvai pridarė didelių nuostolių, bet karinių pajėgų nesunaikino.

(pranc. burgeoisie – miestiečių klasė), iš prekybos ar finansinių patarnavimų gyvevavtis pasiturinčių miestiečių sluoksnis.

sovietinis okupuotų Pabaltijo respublikų žmonių, nepritarusių ir pasipriešinusių komunistinei valdžiai, pavadinimas.

(g. 1924), JAV politikas. Respublikonas. 41-asis JAV prezidentas (1989-1993). 1975-1977 m. CŽV direktorius.

(jap. bushido – kario kelias, iš buski – karys + do – kelias; visas pavadinimas hagakure busido – jap. hagakure – paslėptas po lapais, t. y. prieinamas tik išrinktiesiems), Japonijos samurajų garbės kodeksas nuo Kamakūros siogūnato laikų, nors pats terminas atsirado XVI a.

(mirė 1380 05 07 Prahoje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus.

(mirė apie 1290), Lietuvos didysis kunigaikštis, Skalmanto sūnus. 1285 m. pradėjo valdyti po Daumanto žūties. Apie tiesioginius palikuonis žinių nėra. Spėjama, kad valdė drauge su broliu Butvydu Pukuveru.

(mirė 1294 ar 1295), XIII a. pabaigos Lietuvos kunigaikštis. Istoriko J. Ochmanskio nuomone, buvo Gediminaičių dinastijos pradininko Skalmanto sūnus. Manoma, kad nuo 1283 m. valdė su broliu Butigeidžiu. Šiam mirus (po 1289), tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Lietuvos metraštis, plačiojo Lietuvos metraščių sąvado plačiausias variantas. Rašytas greičiausiai 1519-1525 m. Vienintelį išlikusį kronikos nuorašą XIX a. I pusėje turėjo Volkovysko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas, todėl kronika pavadinta jo vardu.

(g. 1928), JAV politologas, Kolumbijos un-to profesorius, totalitarizmo teorijos kūrėjas, žymus antikomunistas. Prezidentaujant Dž. Karteriui buvo JAV saugumo valdybos viršininku. Aktyviai rėmė Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius.

(1644-1722), Vilniaus vyskupas (nuo 1687). Pagarsėjo kova su Lietuvos etmonu Sapiega.

(1739-1827), LDK valstybės veikėjas, kunigas.

daugelio slavų valstybių valdovo titulas. Maskvos caru 1547 m. pasiskelbė Ivanas Rūstusis. Nuo 1724 m. Rusijos valdovai šalia caro naudojo imperatoriaus titulą.

darbininkų judėjimas Anglijoje XIX a. I-oje p.

LDK ir Lenkijos didikų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių, o savo pavardę iš Čartorisko miestelio (Ukraina).

(1770-1861), caro Aleksandro II patarėjas. 1801-1803 m. Aleksandro I slaptojo komiteto narys, 1804-1806 m. Rusijos užsienio reikalų ministras, nuo 1805 m. Rusijos Senato ir Valstybės tarybos narys. 1803-1824 m. Vilniaus švietimo apygardos kuratorius.

(1734-1823), Abiejų Tautų Respublikos didikas. Nuo 1758 m. – Podolės žemių generolas. Lenkijos didikų grupuotės „familija“ kandidatas į Lenkijos sostą. 1773-1781 m. Edukacinės komisijos narys, Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas, Ketverių metų seimo narys. Rėmė menininkus ir mokslininkus, parašė dramų ir literatūros kritikos veikalų.

(1696-1775), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724). Augusto III viešpatavimo laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. 1773 m. kaip kancleris turėjo pasirašyti I ATR padalijimo sutartį.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos šalininkas. 1440 m. kovo 20 d. drauge su broliu Aleksandru Trakuose nužudė Žygimantą Kęstutaitį.

1431 m. paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Švitrigailos valdomos LDK.

viena didžiausių VII-VI t-mečio pr. Kr. gyvenviečių Centr. Turkijos pietuose, 50 km į pietryčius nuo Konijos miesto, vienas seniausių pasaulio miestų.

(1918-1989), Rumunijos valstybės vadovas (1965-1989).

(Ernesto Che Guevara; 1928-1967), P. Amerikos revoliucionierius marksistas, vienas Kubos partizanų lyderių.

amatininkų sąjunga viduramžių miestuose, jungianti tos pačios specialybės amatininkus. Cechų taisyklės nustatydavo, kokios kokybės turi būti amatininkų dirbiniai, kokia jų kaina, koks turi būti pameistrių ir mokinių skaičius, darbo dienos trukmė.