Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 3190.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Dominikonai

(lot. ordo fratrum praedicatorutn, santr. OP), ispanų vienuolio Šv. Dominyko Gusmano įkurtas katalikų vienuolių ordinas (regula patvirtinta 1216 m.) kovai su eretikais albigiečiais ir kt. 1232 m. popiežius Grigalius IX jiems perdavė inkviziciją, padarė oficialiais Bažnyčios cenzoriais.

Dominuojanti partija

(lot. dominatio – viešpatavimas), didžiausia ir įtakingiausia politinė partija, kuri nuolat laimi demokratiniuose rinkimuose ir gerokai aplenkia visas kitas veikiančias partijas. 

Donas

(isp. ir it. don iš lot. dominus – ponas), Ispanijoje ir kitose ispaniškai kalbančiose šalyse pagarbus kreipinys, sakomas ar rašomas prieš vardą. Italijoje dvarininkų ir dvasininkų garbės titulas. Moteriška forma Ispanijoje – donja, Italijoje ir Portugalijoje – dona.

Donelaitis Kristijonas

(1714-1780), poetas, pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas, poemos „Metai“ autorius.

Donkalnis

pusiasalis Biržulio ežere, dabar virtęs sala. Čia ištyrinėtas akmens amžiaus kapinynas su alkaviete (apeiginiu laužu). Kapinyne rasta 14 palaidojimų, iš kurių išsiskiria vadinamasis „žynio“ kapas, datuojamas 4495 m. pr. Kr.

Donžonas

(pranc. donjon), centrinis pilies bokštas, ankstyvosiose pilyse – ir gyvenamoji patalpa.

Dorėnai

(gr. Drieis), sen. graikų gentis, kuri apie 1200 pr. Kr. iš Dalmatijos ir Albanijos atkeliavo į Graikiją ieškodama geresnių ganyklų ir žemių. XII-XI a. pr. Kr. sandūroje užėmė visą Peloponesą, sunaikino ten egzistavusią Mikėnų kultūrą.

Dotacija

(lot. dotatio – dovana, auka), valstybės biudžeto lėšos, skiriamos bendrovėms, kompanijoms, savivaldybių biudžetams, kad jos galėtų apmokėti išlaidas, kurios prašoka pajamas.

Dovydaitis Pranas

(1886-1942), filosofas, politikas, 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas (1919), vienas iš ateitininkų organizatorių.

Dovydas

(hebr. David – mylimasis), antrasis žydų karalius, karo vadas, poetas ir pranašas.

Dovydėnas Liudas

(1906-2000), lietuvių rašytojas. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1949 m. gyveno JAV. Parašė apsakymų, romanų („Ieškau gyvenimo draugo“, „Broliai Domeikos“), apysakų, kūrinių vaikams.

Dovydiškių sutartis

taikos sutartis tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir Kryžiuočių ordino. Sudaryta 1380 m. gegužės 31 d. Dovydiškėse (veikiausiai Užnemunėje). Jogaila slapta įsipareigojo nepadėti Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, jeigu jo valdas pultų kryžiuočiai.

Dožas

(it. doge), Venecijos (VII a. pab.-XVIII a.) ir Genujos (XIV-XVIII a.) respublikų valdytojas. Renkamas iki gyvos galvos. Nuo 1528 m. Genujoje – 2 metams.

Dragūnai

(pranc. dragons), kavalerijos rūšis Europoje nuo XVI a. (Rusijos armijoje nuo XVII a.). Parengti kovoti raiti ir pėsti.

Drakontas

(gr. Drakn; VII a. pr. Kr.), Atėnų aristokratas, įstatymų leidėjas. 621 m. pr. Kr. išrinktas archontu, pirmasis užrašė paprotinius įstatymus. Už visus nusikaltimus – didelius ir menkus – skyrė žiaurias bausmes, todėl sakyta, kad Drakonto įstatymai užrašyti krauju. Įstatymai numatė ir kitas bausmių rūšis: pilietinių teisių atėmimą, pardavimą į vergiją, pinigines baudas.

Drevinė bitininkystė

antrasis bitininkystės raidos etapas Lietuvoje (pirmasis – medžioklinė bitininkystė; tada žmonės, radę drevę su bitėmis, visus korius su medumi paimdavo, o bites palikdavo žūčiai be maisto). Drevinės bitininkystės laikotarpiu žmonės, radę drevę (uoksą) su bitėmis, dalį korių palikdavo, kad bitės neišnyktų. Be to, darytos ir dirbtinės drevės. Nuo XVI a prasidėjo kelminė, o nuo XIX a. pabaigos – rėminė bitininkystė.

Duajenas

(diplomatinio korpuso) (pranc. doyen), savotiškas diplomatinio korpuso seniūnas, kuriuo pagal nusistovėjusią tradiciją visi kurioje nors valstybėje dirbantys diplomatiniai pasiuntiniai laiko ilgiausiai toje šalyje išdirbusį kolegą.

Dualistinis pasaulio supratimas

filosofinė koncepcija, skelbianti, kad tikrovė yra dvejopos – materialios ir dvasinės – prigimties. Tai antgamtinio, transcendentinio, anapusinio pasaulio pripažinimas.

Dubčekas Aleksandras

(1922-1992), Čekoslovakijos politikas, „Prahos pavasario“ lyderis.

Dubeneckis Vladimiras

(1888-1932), architektas, dailininkas scenografas. Vienas iš Lietuvių meno kūrėjų draugijos, Valstybės archeologinės komisijos, Lietuvių inžinierių draugijos steigėjų. Dirbo architektu Lietuvos prekybos ir pramonės ministerijoje.

Dubysos sutartys

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos ir jo brolio Skirgailos su Kryžiuočių ordinu sudarytos 3 sutartys Dubysos žiočių saloje 1382 m. spalio 31 d.

Dučė

(it. duče – vadas), fašistinės Italijos diktatoriaus, B. Musolinio titulas.

Dūma

senovės Rusioje – kunigaikščio patarėjų taryba. XVI-XVII a. bajorų dūma virto aukščiausiuoju įstatymų leidimo organu, bet Petras I 1711 m. ją panaikino. 1870 m. sukurtos miestų savivaldybės taip pat pavadintos dūmomis. Valstybės Dūmos vardas suteiktas 1906-1917 m. veikusiam Rusijos imperijos parlamentui. Valstybės Dūma dar kartą įkurta 1993 m.

Dūmas

Lietuvos viduramžių valstiečio sodyba (kiemas) su žmonėmis ir žeme. Praminta dūmu, nes kūrenant židinį be kamino rūkdavo visas namo stogas.

Dundulienė Pranė

(1910-1991), lietuvių mokslininkė, etnografė.

Dundulis Bronius

(1909-2000), lietuvių istorikas, istorijos mokslų daktaras.

Durbės mūšis

Durbės mūšis
Durbės mūšis
1260 m. liepos 13 d. žemaičių laimėtos kautynės prieš jungtinę Kryžiuočių ir Livonijos ordinų, danų ir švedų pulkų kariuomenę. Mūšis įvyko kuršių žemėje prie Durbės ežero (dabartinė Latvija, Liepojos apylinkės). Ši pergalė sustabdė kryžiuočių veržimąsi į Žemaitiją, sukilo kai kurios baltų gentys, prasidėjo Didysis prūsų sukilimas.

Dusburgas Petras

Kryžiuočių ordino brolis, magistro kapelionas, „Dusburgo kronikos“ autorius.

Dvaras

viduramžiais – feodalo valda ir gyvenvietės apie ją, vėliau – stambaus žemės valdytojo ūkis. Feodalinį dvarą sudarė feodalo žemė – domenas ir valstiečių naudojama žemė.

Dvaro iždininkas

XV-XVIII a. LDK centrinės valdžios pareigūnas. Rūmų arba dvaro iždininkas buvo didžiojo iždininko pavaduotojas, tvarkė asmeninį didžiojo kunigaikščio biudžetą. Iždininkai buvo ATR senatoriai. Nuo 1775 m. rūmų iždininkas turėjo ministro rangą.


Naudota literatūra ir šaltiniai