Žodynas

Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos 6 metų taikos sutartis, pasirašyta 1629 m. Altmarke (dab. Stari Targas, Lenkija). Šia sutartimi Švedija išlaikė užkariautas Livonijos teritorijas (su Ryga) ir kai kuriuos Prūsijos miestus (tarp jų Klaipėdą). Lenkija neteko teisės Dancige statyti ir turėti karo laivyną. Sutartis pagreitino Švedijos įsitraukimą į 30 metų karą (1618-1648).

(lot. altaria), pakyla, kuri buvo statoma ant aukuro sudeginti aukai; kartais tapatinamas su aukuru.

(lot. alumnare – maitinti, auklėti):
1. įstaiga, kurios auklėtiniai (alumnai) iš bažnytinių ir privačių lėšų nemokamai gaudavo maistą, gyvenamąjį plotą ir mokslą. XVI a. pab. alumnatas buvo prie popiežiškosios seminarijos Vilniuje. Iki 1773 m. valdė jėzuitai, vėliau bazilijonai. Vilniaus alumnatas uždarytas 1798 m.;
2. dvasininkų kolegija, kurioje auklėtiniai buvo nemokamai išlaikomi ir mokomi. Renesanse plito alumnato pastatai su uždarais, keturkampiais, galerijomis apjuostais kiemais. Vilniaus unitų kunigų misionierių mokyklos alumnatas pastatytas 1622 m.

(pranc. ambassade):
1. valstybės aukščiausia diplomatinė atstovybė kitoje šalyje;
2. pastatas, kuriame dirba kitos šalies diplomatinė atstovybė.

nuo 1920 m. nuolat veikusi tarptautinė institucija, kurią sudarė D. Britanijos, Italijos ir Japonijos ambasadoriai Paryžiuje. Jai vadovavo Prancūzijos užsienio reikalų ministras. Konferencija kontroliavo Versalio taikos vykdymą, taip pat sprendė tarptautines problemas, apeidama Tautų Sąjungą. 1923 m. pripažino Lenkijai jos užgrobtą Vilniaus kraštą. Veikė iki 1931 m.

(pranc. ambasadeur), aukščiausias diplomatinio rango atstovas užsienio šalyje.

(tikr. Brazaitis Juozas; 1903-1974), Lietuvos Laikinosios vyriausybės švietimo ministras ir ministras pirmininkas (1941).

(gr. ambrosia – nemirtingumas), sen. graikų mitologijoje – nemirtingumą ir amžiną jaunystę teikiąs dievų maistas.

(ALT; angl. Lithuanian American Council), JAV lietuvių organizacija, įkurta 1941 m. Centras Čikagoje. Organizacijos tikslas – suburti visas JAV lietuvių demokratines jėgas, kovojančias dėl Lietuvos nepriklausomybės istorinėse etnografinėse žemėse, dėl pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, teikti moralinę ir materialinę pagalbą Lietuvos žmonėms jų kovoje dėl laisvės. 1953 m. ALT rūpesčiu JAV Kongresas priėmė Kersteno rezoliuciją, pagal kurią buvo sudaryta komisija SSRS okupacinės valdžios žiaurumams tirti.

atleidimas nuo kriminalinės bausmės ar bausmės sušvelninimas, teistumo panaikinimas. Amnestiją paprastai suteikia valstybės vadovas ar parlamentas tam tikrai asmenų grupei.

nešiojamas nedidelis daiktas, tariamai turintis magišką galią ir saugantis nuo nelaimių, visokio blogio, suteikiantis žmogui jėgų.

1. šimtmetis. Pvz., XX amžius – laikotarpis nuo 1901 m. sausio 1 d. Iki 2000 m. gruodžio 31 d.;
2. istorinis laikotarpis arba epocha, pvz., žalvario amžius.

(1693-1740), Rusijos imperatorė (1730-1740).

protestantizmo srovė.

(lot. annales iš annus – metai), istorijos rašymo forma viduramžiais. Pamečiui suregistruotų svarbiausių istorinių įvykių aprašas.

(gr. anarchia – bevaldystė) – valdžios nebuvimas, bevaldystė.

(gr. anarchia – bevaldystė), politinė teorija, kurios šalininkai pasisakė už valstybinės valdžios panaikinimą ir iškėlė neribotą individo laisvę.

(gr. anathema – atskyrimas, pašalinimas), pašalinimas iš krikščioniškosios bendruomenės, atskyrimas nuo Bažnyčios kartu ir prakeikiant. Aukščiausia bausmė krikščioniui.

(gr. anatole – saulėtekio šalis arba rytai; turk. Anadolu), senovėje graikiškas Mažosios Azijos pavadinimas.

Baltijos jūros raidos stadija (7300-5800 pr. Kr.), kai jos dauboje telkšojo uždaras gėlo vandens baseinas. Pavadinta gėlavandenio moliusko „Ancylus fluviatilis“ vardu.

baltų mitinė būtybė, minima kaip viena svarbiausiųjų XIII a. šaltiniuose – Malalos kronikos nuoraše (1261) ir Ipatijaus metraštyje (1258). Tikėtina, kad tai buvęs žynių dievas, kuriam skirta maginė funkcija.

(1325-1399), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vyriausiasis sūnus. Žuvo 1399 m. mūšyje su mongolais-totoriais prie Vorsklos.

(Andrius fon Štirlandas), Livonijos ordino magistras (1248-1253).

(gr. andron), sen. graikų namo dalis, skirta vyrams, skirtinga nuo dalies, skirtos moterims.

(1914-1984), žymus Sovietų Sąjungos valstybės ir partijos veikėjas, SSKP generalinis sekretorius (1982-1984).

Respublikos ir Rusijos paliaubų sutartis, sudaryta 1667 m. trylikai su puse metų Andrusove (ties Smolensku), pasibaigus 1654-1667 m. karui.

(1864-1916), poetas, publicistas, vertėjas. Bendradarbiavo „Aušroje”, rinko ir publikavo lietuvių tautosaką.

(lot. annexio – prijungimas), neteisėtas svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios, pažeidžiant tarptautinę teisę. Lietuvos įjungimas į SSRS 1940.

(tikr. Aleksa; 1882-1940), LKP organizatorius ir vadovas.

(gr. angelos – pasiuntinys), nežemiška, laisvą valią ir protą turinti būtybė, sukurta dievo.