Datos
1991 – Lietuva tampa JTO nare
1992 – Europos Sąjungos įkūrimas
1992 – Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas
2004 – Lietuva tampa NATO ir Europos Sąjungos nare
Sąvokos
Rinka
prekių (įskaitant darbo jėgą, piniginius išteklius) mainų sistema, kurios funkcionavimas priklauso nuo pasiūlos ir paklausos santykio, esant gamintojų konkurencijai ir atitinkamai kainodaros sistemai.
Rinkos ekonomika
ekonominė sistema, organizuota rinkos savireguliacijos principu, kurioje prekių ir išteklių paskirstymą lemia tik vartotojų ir gamintojų ar paslaugų teikėjų sprendimai. Valstybė rinkos ekonomikos dalyvių veiksmus koordinuoja įstatymais, mokesčiais, lengvatomis.
NATO
(angl. North Atlantic Treaty Organization), Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. 1949 04 04 JAV iniciatyva Vašingtone įkurtas karinis politinis blokas.Daugiau – žodyne.
Europos Sąjunga
(ES), ekonominė-politinė 28 Europos valstybių (2012 metais) sąjunga, sukurta 1992 m. vasario 7 d. Mastrichto sutartimi (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.). ES pagrindas buvo 6 valstybių – Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo pasirašytos trijų bendrijų – Europos anglių ir plieno susivienijimo (1951 m.), Europos ekonominės bendrijos (1957 m.) ir „Euratomo“ (1957 m.) – įsteigimo sutartys. Lietuva ES nare tapo 2004 m. gegužės 1 d.
Demokratija
(gr. demokratia = demos – liaudis + kratos – valdžia), valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkami atstovai.
Tiesioginė demokratija
tokia demokratijos forma, kai valstybės piliečiai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniais balsavimais patys sprendžia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus paveda įgyvendinti specialiai sudarytiems organams. Ši demokratijos forma praktiškai labai sunkiai įgyvendinama ir beveik nebetaikoma. Šiuolaikinės valstybės pernelyg didelės, kad visi jų piliečiai tiesiogiai galėtų tvarkyti valstybinius reikalus.
Atstovaujamoji demokratija
tokia demokratijos forma, kai valstybės piliečiai išrenka savo atstovus ir jiems paveda tvarkyti valstybės reikalus.
Politinė partija
(lot. pars – dalis, grupė) politinė organizacija, veikianti savo programos, išreiškiančios šios organizacijos interesus ir idealus, pagrindu. Partijų pagrindinis tikslas yra rinkimų būdu įgauti galimybę sudaryti vyriausybę ir įgyvendinti savo politines nuostatas.
Daugumos atstovavimo rinkimų sistema
rinkimų sistema, grindžiama daugumos principu. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po vieną atstovą, o laimi tas kandidatas, kuris surenka daugiausiai balsų.
Proporcingo atstovavimo rinkimų sistema
rinkimų sistema, pagrįsta principu, kad visos partijos turi būti atstovaujamos, bet atstovaujamos ne vienodai, o proporcingai gautai perrinkimus rinkėjų paramai. Kiekvienoje rinkiminėje apygardoje renkama po keletą ar net keliolika atstovų, o rinkėjai balsuoja ne už vieną ar kitą asmenį, bet už partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Po rinkimų mandatai paskirstomi proporcingai kiekvienai partijai pagal gautų už ją balsų skaičių.
