Datos
1918-1919 – Taikos konferencija Paryžiuje
1919 – Versalio taika
1922 – įkurta Sovietų Sąjunga
1922 – fašistų valdymo pradžia Italijoje
1924-1953 – Stalino diktatūra Sovietų Sąjungoje
1929 – didžiosios ekonominės krizės pradžia
1919-1933 – Veimaro respublika Vokietijoje
demokratinės Vokietijos valstybės gyvavimo laikotarpis. 1918 pab. nuvertus kaizerį Vilhelmą II, Vokietija buvo paskelbta respublika. 1919 Veimaro mieste priimta nauja konstitucija bei kiti demokratinės respublikos įstatymai, todėl Vokietija, kol galiojo naujoji konstitucija, buvo vadinama Veimaro Respublika.1933 – nacionalsocialistų atėjimas į valdžią Vokietijoje
1936 – Vokietija užėmė Reino demilitarizuotąją zoną
Versalio taikos sutartimi (1919) palei Reino upę nustatyta 50 km pločio zona, siekiant apsaugoti Prancūziją nuo galimo Vokietijos įsiveržimo. 1936 09 07 Vokietija į ją įvedė savo kariuomenę ir tai davė pradžią Versalio taikos revizijai.
1936-1939 – pilietinis karas Ispanijoje
karas tarp 1931 m. paskelbtos Ispanijos Respublikos šalininkų ir maištininkų, vadovaujamų generolo, Ispanijos falangos partijos lyderio Fransisko Franko. Baigėsi maištininkų pergale. Ispanijoje įsigalėjo Franko diktatūra iki pat jo mirties 1975 m.
1938 – Austrijos prijungimas, Miuncheno susitarimas
1939 – Čekoslovakijos ir Klaipėdos krašto užgrobimas
1939.8.23, 1939.9.28 – SSRS ir Vokietijos sutartys
1939 08 23 pasirašyta SSRS ir hitlerinės Vokietijos Nepuolimo sutartis (dažnai vadinama Molotovo-Ribentropo paktu). Prie sutarties buvęs slaptas protokolas nustatė abiejų valstybių įtakos sferas Rytų Europoje. Pagal šią sutartį Vokietija gavo veiksmų laisvę Lietuvoje, o SSRS – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Besarabijoje. 1939 09 28, kai abi valstybės nukariavo Lenkiją, buvo pasirašyta Sienų ir draugystės sutartis, kuria SSRS pripažino Vokietijai jos okupuotas Lenkijos teritorijas iki Bugo upės. Už tai vokiečiai atidavė Sovietų Sąjungai Lietuvą.Sąvokos
V. Vilsono 14 punktų
1918 01 08 JAV Kongrese pasakyta prezidento V. Vilsono kalba, kurioje buvo išvardyta 14 punktų, pagal kuriuos, jo nuomone, palaikytina taika pasaulyje. Programoje buvo aptartos nusiginklavimo, Europos persitvarkymo, remiantis laisvo tautų apsisprendimo teise, problemos, pasiūlyta įkurti Tautų Sąjungą. Ši organizaciją turėjo užtikrinti, kad taikiomis priemonėmis būtų sureguliuoti valstybių konfliktai. Tai buvo novatoriškos idėjos. Iki tol visi europinio sureguliavimo būdavo grindžiami prielaida, kad sienas galima pakeisti, jei tai padeda išlaikyti galių pusiausvyrą.Daugiau – žodyne.
Paryžiaus taikos konferencija
po I pasaulinio karo vykusios derybos Paryžiaus priemiestyje Versalyje dėl taikos sutarčių ir naujos tvarkos Europoje. Derybose nebuvo leista dalyvauti Vokietijai ir jos sąjungininkėms kaip pralaimėjusioms šalims. Jų atstovai buvo pakviesti tik pasirašyti taikos sutartis. Derybose nedalyvavo ir bolševikinė Rusija. Pagrindinius sprendimus priėmė Keturių taryba – Prancūzijos ministras pirmininkas Ž. Klemanso, D. Britanijos premjeras D. Loidas Džordžas, JAV prezidentas V. Vilsonas ir Italijos ministras pirmininkas V. E. Orlando. 1919 06 28 pasirašyta taikos sutartis tarp valstybių nugalėtojų ir Vokietijos (Versalio taika). Konferencijoje buvo nutarta įkurti Tautų Sąjungą.
Versalio taika
sutartis tarp valstybių nugalėtojų ir Vokietijos, užbaigusi I pasaulinį karą, pasirašyta 1919 06 28 Versalyje (praėjus lygiai 5 metams nuo Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinio Franco Ferdinando nužudymo). Prancūzija atgavo Elzasą ir Lotaringiją, Belgijai atiteko Epeno ir Malmedžio apygardos, Lenkija atgavo Didžiąją Lenkiją, dalį Silezijos, siaurą priėjimą prie Baltijos jūros. Dancigas (Gdanskas) buvo paskelbtas laisvuoju miestu, kurį kontroliavo sąjungininkai. Nuo Vokietijos buvo atskirtas Klaipėdos kraštas (1923 prijungtas prie Lietuvos). Prancūzijai valdyti buvo perleista Saro sritis, kurioje po 15 metų turėjo būti surengtas plebiscitas. Palei Reiną buvo sukurta demilitarizuota sritis. Vokietija neteko visų kolonijų, kariuomenė buvo sumažinta iki 100 tūkst. kareivių. Vokietija turėjo išmokėti milžiniškas reparacijas.
Reparacija
(lot. reparatio – atstatymas, atitaisymas), visiškas ar dalinis karo nuostolių atlyginimas, kurį turi sumokėti karą pralaimėjusi valstybė laimėjusiai valstybei. R turėjo mokėti Vokietija po I ir II pasaulinių karų, taip pat Italija, Japonija, Suomija po II pasaulinio karo.
Tautų Sąjunga
tarptautinė organizacija, veikusi 1919-1946, įkurta 1919 Paryžiaus taikos konferencijoje. Tikslas – užkirsti kelią naujiems karams, konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis. Lietuva TS nare tapo 1921 m.Daugiau – žodyne.
Demokratija
(gr. demokratia = demos – liaudis + kratos – valdžia), valstybės valdymo forma: visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.
Sovietų Rusija
neoficialus bolševikų Rusijos valstybės pavadinimas nuo jų įvykdyto Spalio perversmo 1917 m. iki SSRS sukūrimo 1922 m. Bolševikai ją dar vadino „Sovietų Šalimi“, „Sovietų Respublika“.
Sovietų Sąjunga
(sntr. – SSRS; pilnas pavadinimas – Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga arba dar vartojamas Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga (TSRS)), komunistinės diktatūros imperija. Įkurta 1922 12 30, kai bolševikai 1920-1922 užkariavo R. Baltarusiją, R. Ukrainą, Kaukazo ir Vid. Azijos tautas, kurios, pasinaudojusios pilietiniu karu Sovietų Rusijoje, buvo trumpam sukūrusios savo valstybes. Sostinė Maskva. Per II pasaulinį karą S okupavo V. Ukrainą, V. Baltarusiją, Baltijos šalis, Besarabiją (Moldaviją). Žlugo 1991 m.
Teroras
(lot. terror – baimė, siaubas), politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos, (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.
Raudonoji armija
1918-1946 m. – Sovietų Rusijos ir Sovietų Sąjungos sausumos kariuomenė bei karinės oro pajėgos. Nuo 1918 07 10 buvo organizuojama visuotinės karinės prievolės pagrindu. 1946 m. pavadinta Sovietine armija.
Baltagvardiečiai
taip bolševikai vadino visas karines formuotes, kovojusias prieš bolševikų diktatūrą Rusijos pilietinio karo metu 1917-1922. Terminas susijęs su tradicine simbolika, pagal kurią balta spalva laikoma senosios santvarkos šalininkų, o raudona – komunistinės revoliucijos šalininkų spalva. B priklausė skirtingų politinių ir idėjinių įsitikinimų asmenys, vienijami bendros kovos prieš bolševizmą. B nesudarė vieningos karinės vadovybės, tai tapo viena pagrindinių B pralaimėjimo priežasčių.
Karinis komunizmas
bolševikų bandymas 1918-1921 sukurti idealią komunistinę visuomenę, vykstant pilietiniam karui. Bolševikų partija suvisuomenino privatų turtą, ūkį mobilizavo pilietinio karo reikmėms tenkinti, įvedė visuotinio darbo prievolę. Pinigai neteko vertės. Prekių, maisto produktų paskirstymą tvarkė valstybė. Iš valstiečių prievarta buvo atimamos maisto atsargos, paliekama tik tiek, kiek būtinai reikia šeimai išmaitinti ir sėjai. 1921 po X KP suvažiavimo K pakeitė NEP'as.
NEPAS
(rus. novaja ekonomičeskaja politika), naujoji ekonominė politika, unikalus SSRS laikotarpis 1921-1929, kai pramonėje, prekyboje, žemės ūkyje buvo įteisinta privati nuosavybė. Valstiečiams bolševikų valdžia leido, sumokėjus mokesčius, laisvai pardavinėti savo produktus. Pagrindinės ekonomikos įmonės, transportas, užsienio prekyba liko valstybės nuosavybe. 1922 įvestas tvirtas piniginis vienetas – červoncas. Privatus kapitalas ypač klestėjo prekyboje. Susikūrė naujas verslininkų sluoksnis (nepmanai). N laikotarpiu atsigavo karinio komunizmo metu sunykusi SSRS ekonomika. 1929 pab. J. Stalinas N panaikino.
Diktatūra
(lot. dicto – įsakinėju), valstybės valdymo forma, priešinga demokratijai: valstybės vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams ir savo nuožiūra naudojasi neribota valdžia. D gali reikštis įvairiomis formomis nuo absoliutinės monarchijos iki vienpartinio valdymo, bet pagal represyvumo laipsnį galima skirti du pagrindinius D tipus: autoritarizmą ir totalitarizmą.
Fašizmas
valstybinė santvarka ir ideologija. Dažniausiai fašizmu vadinama Italijos ir Vokietijos valstybių santvarka XX a. 3-5 deš. Fašizmui būdinga neribota vienos partijos ar vieno vado valdžia, demokratijos neigimas, masinės represijos.
Infliacija
(lot. inflatio – išpūtimas), cirkuliuojančių piniginių ženklų perteklius, didesnio už prekių ir mokėjimų apyvartos poreikius, susidarymas; bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia.
Daueso planas
tarptautinio ekspertų komiteto planas Vokietijos ekonomikai po I pasaulinio karo atkurti ir reparacijoms išgauti. Priimtas 1924 Londono konferencijoje. Komitetui vadovavo JAV finansininkas Č. Dauesas. Šis planas sudarė sąlygas atkurti ir plėtoti Vokietijos karinę pramonę. Planas veikė 1924-1929. 1930 buvo pakeistas Jungo planu. Padėjo Vokietijai pasirengti II-jam pasauliniam karui.
Didžioji ekonominė krizė
(pasaulinė ekonominė krizė), ekonomikos, finansų nuosmukis, trukęs nuo 1929 m. iki ketvirtojo deš. vid., apėmęs daugelį pasaulio valstybių: krito biržose akcijų kursas, prekybą ištiko krizė, sumažėjo pramonės gamyba, išaugo nedarbas, smuko žemės ūkio gamyba.
VNSDP
(Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija; vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei – NSDAP), įkurta 1919, kurios ideologijai buvo būdingas nacionalizmas ir antisemitizmas. Partijos vadu (fiureriu) buvo Adolfas Hitleris
Nacizmas
nacionalsocializmas, Vokietijos valstybinė ideologija 1933-1945 m., valdant diktatoriui Adolfui Hitleriui. Nacistai akcentavo asmens pavaldumą valstybei, valstybės – nacionalsocialistų partijai (VNSDP), o partijos – fiureriui (Hitleriui), iškėlė ir bandė pagrįsti rasių nelygiavertiškumo, arijų rasės išskirtinumo teorijas, neigė demokratiją ir liberalizmą.
Totalitarizmas
(lot. totaliter – visiškai apimąs), valstybinė valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno asmens arba nedidelės asmenų grupės rankose. Valdžia vadovauja ir kontroliuoja visas visuomenės gyvenimo sritis (ekonomiką, politiką, kultūrą), net asmeninį piliečių gyvenimą. Ryškiausios totalitarinės valstybės XX a. buvo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija.
Kancleris
(vok. Kanzler), kai kuriose valstybėse viena aukščiausių valstybinių pareigybių, pvz., Austrijoje ir Vokietijoje kancleris yra vyriausybės vadovas.
„Ilgųjų peilių naktis“
susidorojimas su Vokietijos fašistinių smogikų (SA) vadovais 1934 06 10 naktį A. Hitlerio pavedimu.Daugiau – žodyne.
„Krištolinė naktis“
žydų pogromas Vokietijoje 1938 11 09-10 naktį. Pretekstas buvo H. Grynšpano surengtas pasikėsinimas prieš Vokietijos diplomatą Paryžiuje. Per pogromą ir tuojau po jo buvo nužudytas 91 žmogus, apie 20 tūkst. uždaryta į koncentracijos stovyklas, sugriauta 281 sinagoga ir apie 200 kitų pastatų, apiplėšta ir sunaikinta apie 7500 žydų parduotuvių. Po K prasidėjo žiaurios žydų represijos: jiems uždėta 1 mlrd. markių kontribucija, nusavintos jų įmonės, uždrausta lankyti kultūros renginius, mokytis ne jiems skirtose mokyklose, apribotas susisiekimas.
Trečiasis reichas
oficialus Vokietijos pavadinimas 1933-1945 metais. Šiuo pavadinimu norėta pabrėžti Hitlerio valdomos Vokietijos sąsają su Šventąją vokiečių tautos Romos imperija ir Hohencolernų imperija.
Kolektyvizacija
prievartinis žemės atėmimas iš valstiečių ir jų suvarymas į kolūkius ir tarybinius ūkius SSRS 1929-1932 m. Po II pasaulinio karo K švelnesnėmis formomis vykdyta kitose socialistinio bloko šalyse.
GULAG-as
santrumpa iš rusų k. „Glavnoje upravlenije ispravitelno-trudovych lagerej“ (Vyriausioji pataisos darbų stovyklų valdyba). SSRS saugumo skyrius, prižiūrėjęs priverčiamojo darbo stovyklas (nuo 1924). GULAG-u vadinama ir pati priverčiamojo darbo stovykla, ir tokių stovyklų sistema.
NKVD
santrumpa iš rusų kalbos „Narodnyj komisariat vnutrennich del“ (Vidaus reikalų liaudies komisariatas). SSRS centrinė valstybės valdžios institucija. Stalino valdymo metais – teroro įrankis, institucija, vykdžiusi valymus bei trėmimus, skelbusi mirties nuosprendžius. 1946 m. pertvarkytas į SSRS vidaus reikalų ministeriją (MVD).
Austrijos anšliusas
(vok. Anschluss – susijungimas), nacistinės Vokietijos veiksmai siekiant prisijungti Austriją. 1938 03 12 Austrija buvo prijungta prie Vokietijos, naudojant slaptąją diplomatiją, penktąją koloną ir neteisingai interpretuojant tarptautinę teisę.
Miuncheno susitarimas
(Miuncheno sąmokslas, Miuncheno suokalbis), 1938 m. rugsėjo 28-30 d. Miunchene vykusi konferencija, kurioje buvo pasirašytas D. Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovų susitarimas dėl Čekoslovakijos. Jis numatė, kad Čekoslovakija turi perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio rajonus. Po šio susitarimo Čekoslovakija, likusi viena, bijojo veltis į karą su Vokietija, todėl reikalavimus priėmė. šalis prarado apie penktadalį savo teritorijos. Praėjus keliems mėnesiams (1939 03 15), A. Hitleris užgrobė Čekoslovakiją. D. Britanijos ir Prancūzijos vadovai pasirašydami susitarimą manė, kad, atidavę dalį Čekoslovakijos Vokietijai, išvengs karo, tačiau apsiriko.
Asmenybės
Vudras Vilsonas
Levas Trockis
(tikr. Bronšteinas; 1879-1940), Rusijos revoliucionierius, bolševikų veikėjas. Aktyviai dalyvavo rengiant Spalio sukilimą Petrograde. Pirmosios sovietinės vyriausybės narys, vadovavo sovietų delegacijai Bresto taikos derybose. Nuo 1918 karo ir jūrų reikalų liaudies komisaras. Propagavo pasaulinės proletarinės revoliucijos idėją. 1927 pašalintas iš partijos, 1929 išsiųstas iš Sovietų Sąjungos. Stalino nurodymu nužudytas 1940 Meksikoje.
Franklinas Ruzveltas
(Franklin Delano Roosevelt; 1882-1945), JAV politinis veikėjas, 1933-1945 prezidentas. Demokratas. Parengė ūkines ir socialines reformas, žinomas Naujojo kurso pavadinimu. Šių reformų įgyvendinimas padėjo JAV įveikti didžiąją ekonominę krizę.
Benitas Musolinis
(Benito Mussolini; 1883-1945), Italijos politinis veikėjas, vienas fašizmo pradininkų. Italijos diktatorius (1922-1943).
Daugiau – žodyne.
Vladimiras Leninas
Adolfas Hitleris
(Adolf Hitler; 1889-1945), nacistinės Vokietijos politinis veikėjas, Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (VNSDP) vadovas, Vokietijos kancleris, diktatorius (1933-1945).
Daugiau – žodyne.
Josifas Stalinas
(tikr. Džiugašvilis; 1879-1953), Sovietų Sąjungos komunistų partijos ir valstybės vadovas. 1922 tapo Rusijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, trečiojo deš. pabaigoje – SSRS diktatoriumi.
Daugiau – žodyne.
Joachimas fon Ribentropas
(Joachim von Ribbentrop; 1893-1946), Vokietijos politinis veikėjas. 1938-1945 Vokietijos užsienio reikalų ministras.
Daugiau – žodyne.
Viačeslavas Molotovas
(tikr. Skriabinas; 1890-1986), SSRS valstybės veikėjas, diplomatas, vienas įtakingiausių J. Stalino patikėtinių. 1939-1949 ir 1953-1957 SSRS užsienio reikalų ministras. 1939 pasirašė sutartį su Vokietija, kurioje slapta susitarė dėl įtakos sferų pasidalijimo Vid. Europoje. Dalyvavo Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose.