Straipsnių sąrašas

Kada tai galėjo būti?

Nustatyti įvykio, apie kurį kalbame, datą tuo sunkiau, kad ant prisiminimų apie tolimąjį tvaną ir žemės drebėjimus tautų atmintyje susisluoksniavo vėliau sekusių vietinės reikšmės katastrofų įspūdžiai. Pavyzdžiui, apie 1500 m. pr. Kr. Atlanto vandenyno vandenys prasiveržė į Viduržemio jūrą, kurios lygis lig tol buvo gerokai žemesnis Staiga buvo užtvindyta daugelis žemių, Dėt žemės drebėjimo taip pat nusileidę ir sausuma, kitados jungusi Kipre salą su Sirijos pakrante.

Tačiau nors žinios apie vietinius kataklizmus dažnai susisluoksniuoja ant prisiminimų apie pasaulinę katastrofą, kurios atminimą saugo visos pasaulio tautos, mokslininkai vis tik stengiasi maždaug nustatyti jos datą.

Senovės šumerų molinės lentelės, kuriose tvanas minimas kaip labai tolimas įvykis, priskiriamos XXXIV a pr. Kr. Vadinasi, katastrofa turėjo įvykti žymiai anksčiau. Įvairių mokslų duomenys padeda tiksliau priartėti prie katastrofos spėjamosios datos.

štai ką pasakoja klimatologija.

Kaip jau minėjome, švedų žurnale „Imer“ buvo atspausdintas straipsnis apie mokslininko P. V. Kolbės atradimą. Jis, paėmęs pavyzdį iš Atlanto vandenyno dugno, iš 3600 m gylio, išskyrė liekanas dumblių, kurie tegali gyventi gėlame vandenyje. Galbūt, čia kitados būta žemės? Tačiau tada ji turėjo būti savotišku barjeru, skyrusiu Golfo srovę nuo Europos. Toks barjeras galėjo egzistuoti maždaug prieš dvylika tūkstančių metu. Išnykus šiam barjerui. Golfo srovė pasuko į šiaurę, ir apledėjimo epocha Europoje ir Grenlandijoje baigėsi.

O štai hidrografijos duomenys.

Hidrografams pavyko nustatyti, kad Niagaros krioklys atsirado po kažkokios didelės geologinės katastrofos. Apskaičiavus šio krioklio gimimo laiką pagal greitį, kuriuo jis išplauna savo akmeninį guolį, pasirodo, kad geologiniai poslinkiai čia įvyko 8-13 tūkstančių metų pr. Kr.

Dabar archeologijos įrodymai.

Į pietus nuo šiuolaikinės Meksikos sostinės yra lava užlieta plynaukštė. Po lavos sluoksniu rastos nežinomos kultūros liekanos ir keturaukštė pakopinė piramidė. Lavos analizė rodo, kad šis trumpas, bet labai intensyvus išsiveržimas įvyko tarp 7 ir 13 tūkstantmečio pr. Kr.
Tai patvirtina ir kiti radiniai 1898 m. prancūzų laivo ekipažas, remontavęs kabelį, nutiestą Atlante dugnu, netikėtai ištraukė į paviršių vulkaninės uolienos gabalą. Radiniu susidomėjo mokslininkai. Lavos analizė parodė, kad į vandenyno dugną ji nugrimzdo tuojau sustingus. Ir svarbiausia: tai Įvyko taip pat maždaug 13 tūkstančių metų pr. Kr. Taigi įvairių mokslų duomenys maždaug sutinka, nustatant orientacinę datą kažkokio kosminio įvykio, įspaudusio gilų atspaudą mūsų Žemės veide.