Šaltiniai

Į 57–68 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

Šaltinis A (Iš 1940 m. Lietuvos TSR Konstitucijos)

4 str. Ekonominį Lietuvos TSR pagrindą sudaro socialistinė ūkio sistema ir socialistinė gamybos įrankių bei priemonių nuosavybė [...].

13 str. Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika laisvu noru susijungė su lygiateisėmis Tarybų Socialistinėmis Respublikomis [...].

15 str. Lietuvos TSR pasilaiko sau teisę laisvai išeiti iš Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos.

96 str. Religinių kulto atlikimo laisvė ir antireliginė propagandos laisvė pripažįstama visiems piliečiams.

97 str. Lietuvos TSR piliečiams įstatymu garantuojama: a) žodžio laisvė, b) spaudos laisvė, c) susirinkimų ir mitingų laisvė, d) gatvių eitynių ir demonstracijų laisvė.

98 str. [...] piliečiai jungiasi į Visasąjunginę Komunistų partiją (bolševikų), kuri yra [...] visų tiek visuomeninių, tiek valstybinių, darbo žmonių organizacijų vadovaująs branduolys.

Šaltinis B (Iš 1948 m. LKP (b) Telšių apskrities komiteto sekretoriaus pranešimo A. Sniečkui)

Iškeldinimo pradžioje Telšių mieste žmonės rinkdavosi miniomis ir su ašaromis akyse palydėdavo kiekvieną mašiną (su tremtiniais). Mokymo įstaigose kai kurie moksleiviai verkdavo ir nualpdavo. Partijos apsk. k-tas operatyviai organizuodavo susirinkimus [...]. Ubiškės gyventojų susirinkime [...] 12 kalbėtojų vieningai pritarė vykdomai priemonei. Juodsodės apylinkės valstiečiai pasisakė už kolchozo organizavimą. [...] Naujakurė Čiūžienė pasakė, kad ji labai džiaugiasi, jog išveža kraugerius banditus [...]. Telšių miesto bažnyčioje kunigas pareiškė tikintiesiems, kad dabar vienintelis išsigelbėjimas yra bažnyčia. Kunigas pakvietė moksleivius ir jaunimą lankyti bažnyčią. [...] Biržuvėnų sovchozo direktorius Gustaitis kategoriškai atsisakė dalyvauti iškeldinant gyventojus. Jis pareiškė: „Mano sąžinė neleidžia to daryti“.

Šaltinis C (Iš K. Girniaus knygos „Partizanų kovos Lietuvoje“)

Sovietinis teroras turėjo lemiamą vaidmenį sukeliant partizaninį pasipriešinimą, o trėmimo išvengę vyrai ir vaikinai išeidavo į mišką keršyti už išvežtus savuosius [...]. Be masinių trėmimų nebūtų buvę galima sukurti kolūkių.

Šaltinis D (Iš Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos)

R. Kalantos tragedijos metinių proga Kaune buvo jaučiamas karo stovis. Milicininkų knibždėjo ne tik Laisvės alėjoje, bet ir visame Kaune. [...] Gegužės 14 d. Laisvės alėja buvo pilna žmonių, tačiau milicija neleisdavo jiems sustoti. Naktį prieš gegužės 14-tąją ant Kauno miesto Vykdomojo komiteto pastato suplevėsavo trispalvė vėliava, bet ji buvo greitai pastebėta ir nuimta. [...] Visi asmenys, išdrįsę padėti gėlių ant R. Kalantos kapo ar jo susideginimo vietoje, buvo areštuoti.

Šaltinis E (Duomenys apie 1945–1953 m. žuvusius Lietuvos partizanus)