Šaltiniai

Į 35-42 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B ir C.

KOLEKTYVIZACIJA LIETUVOJE

ŠALTINIS A (Iš Lietuvos TSR istorijos vadovėlio)

1947 m. Lietuvoje ėmė vystytis 1941 m. prasidėjęs kolūkinis judėjimas. Tais metais suorganizuota 20 kolūkių. <...> 1948 m. kolūkinis judėjimas respublikoje plito kur kas sparčiau. 1949 m. sausio 1 d. Tarybų Lietuvos kaime buvo 614 kolūkių. <...> Lietuvos KP (b) VI suvažiavimas, vykęs 1949 m. vasario 15-18 d., nurodė, kad „respublikos partinės organizacijos svarbiausias uždavinys yra pasiekti artimiausiais metais visišką kolektyvinių ūkių santvarkos pergalę Tarybų Lietuvoje“.

1949 m. kolektyvizacija tapo visaliaudinė. Kurti kolūkius padėjo partinės, tarybinės, ūkinės, visuomeninės organizacijos, pramonės įmonės, mokslo, kultūros ir švietimo įstaigos. <...> 1949 m. pabaigoje į kolūkius buvo susibūrę beveik du trečdaliai visų respublikos ūkių. 1950 m. pabaigoje kolūkiai jungė apie 90 proc, o 1951 m. pabaigoje – 92,8 proc. valstiečių ūkių. Kolektyvizacija iš esmės buvo baigta.

ŠALTINIS B (Iš LLKS vadovybės 1949 08 15 įsakymo)

Okupuotoji Lietuva

§ 1. Suvaryti į kolchozus gyventojai vis labiau ir labiau pavergiami. Už pinigus, už gerą tarnybą brolis parduoda brolį. Užimdami pirmininkų, brigadininkų, grandininkų, valdybos narių pareigas jie padeda įgyvendinti bolševikinius planus, vedančius į badą ir skurdą, tarpusavio nesantaiką ir lietuvių tautos sunaikinimą.

§ 2. Užimantiems pirmininkų, brigadininkų, grandininkų ir kolūkių valdybos narių pareigas – atsisakyti užimamų pareigų.

ŠALTINIS C (Iš P. Jurkšaičio-Beržo dienoraščio)

VII.3 į Liepalotų kaimo sueigą buvo atvykęs Lukšių valsčiaus pirmininkas Likadzijauskas Anupras, kuris reikalavo balsuoti prieš tuos ūkininkus, kurie nesirašo į kolchozus, kad jie būtų išvežti į Sibirą. Niekam nebalsavus, išvadino visus buožėmis, esą visus reikia išvežti į Rusiją.