Šaltiniai
Į 49–57 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C ir D.
Šaltinis A (Iš JAV valstybės sekretoriaus Džordžo Maršalo kalbos, pasakytos Harvardo universitete).
Aš norėčiau Jums, gerbiami ponai ir ponios, priminti, kad situacija pasaulyje yra sudėtinga. [...] Žmonių netektis, akivaizdus miestų, fabrikų, kasyklų ir geležinkelių sugriovimas yra apskaičiuotas [...], bet šis akivaizdus sunaikinimas galbūt mažiau pavojingas negu ištisa Europos ekonomikos suirutė. [...] Karo metais Europos biznio struktūra buvo visiškai suardyta. [...] Kebli situacija sparčiai plėtojasi ir nėra palanki pasauliui. [...] Akivaizdu, kad, norėdama patenkinti poreikius, Europa dar 3–4 metus turės pirkti maisto ir kitas būtiniausias prekes iš užsienio, daugiausia iš JAV. Logiška, kad JAV turėtų padėti grąžinti ekonomiką į normalią ir sveiką būklę pasaulyje, nes be to neįmanomas politinis stabilumas ir patikima taika. Mūsų politika nėra priešiška kuriai nors šaliai ar doktrinai; ji kovoja prieš badą, skurdą, desperacijas ir chaosą. Jos tikslas – atgaivinti pasaulio ekonomiką, sukurti politines ir socialines sąlygas, kuriomis galėtų egzistuoti laisvos institucijos.
Šaltinis B (Iš SSRS užsienio reikalų ministro Andrejaus Vyšinskio kalbos, pasakytos Jungtinių Tautų Organizacijoje).
Maršalo planas yra tik Trumeno doktrinos variantas. Ir kiekvienam vis labiau ir labiau tampa aišku, kad Maršalo plano įgyvendinimas reikš Europos šalių ekonominę ir politinę priklausomybę nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir pastarosios tiesioginį kišimąsi į jų reikalus.
Be to, šis planas yra bandymas padalinti Europą į dvi stovyklas bei su Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos pagalba užbaigti formuoti priešišką kelių Europos valstybių bloką nukreiptą prieš demokratinių valstybių interesus.
Šaltinis C (Iš istoriko Walter Laqueur knygos „Europa mūsų laikais“).
Trumpai kalbant, Europos ekonomika 1945 m. nebebuvo gyvybinga; žemynui grėsė ekonominis žlugimas, badas, ligos. Kad būtų galima bent pradėti galvoti apie atsigavimą ir atkūrimą, reikėjo gauti didelę pirmąją pagalbą ir paramą. [...]
Svarbiausia, Europos valstybės neteko pasitikėjimo savimi. Daugelis dabar suprato, kad istorijoje nebūta nieko kvailesnio už Europos valstybių tarpusavio varžymąsi ir kad Europos politika savo gilumu ir kokybe neprilygo Europos minčiai; jos civilizacijos spindesį ir tvermę pragaišino tarpusavio rietenos. Europos politinę ateitį dabar lėmė Vašingtonas ir Maskva; be Amerikos pagalbos jos ekonomikai grėsė žlugimas.
Šaltinis D (1947 m. karikatūra „Konkurentų autobusai“)