Šaltiniai

Į 51–58 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

ŠALTINIS A (Iš Jokūbo I minčių)

Ir todėl neišvengiamai paaiškėja, kad karaliai sukūrė ir įdiegė įstatymus, o ne įstatymai – karalius. [...] Monarchija yra aukščiausias dalykas žemėje, nes karaliai yra ne tik Dievo pavaduotojai žemėje ir sėdi Dievo soste, bet netgi paties Dievo yra vadinami Dievais. [...] tai, kas susiję su karaliaus valdžios paslaptimi, negali būti teisėtai diskutuojama, nes tai reikštų griežtai kritikuoti valdovų silpnybes ir atimti mistinę pagarbą, priklausančią tiems, kurie sėdi Dievo soste.

ŠALTINIS B (Iš Konstitucijos)

1 str. Visi čia įstatymų leidžiamosios valdžios įgaliojimai suteikiami [...] Kongresui, susidedančiam iš Senato ir Atstovų rūmų. [...]

2 str. Vykdomoji valdžia priklauso [...] prezidentui. Jis užima savo postą ketverius metus [...] ypatingais atvejais jis gali sušaukti abejus rūmus arba vienus iš jų, jeigu rūmai nesutaria dėl sesijų laiko, jis gali sušaukti juos tokiu laiku, koks jam atrodo reikalingas [...]

3 str. [...] teismų valdžią vykdo vienas Aukščiausiasis Teismas ir tie žemesni teismai, kuriuos steigia Kongresas.

ŠALTINIS C (Iš „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos“)

1 straipsnis. Žmonės gimsta ir lieka laisvi ir lygiateisiai, tokie ir išlieka. [...]

2 straipsnis. Visų politinių susivienijimų tikslas – saugoti prigimtines ir neatimamas žmogaus teises. Šias teises sudaro laisvė, nuosavybė, saugumas ir priešinimasis engimui.

3 straipsnis. Suverenios valdžios šaltinis yra tauta. Jokia žmonių grupė, joks asmuo negali turėti valdžios, jei ji nesuteikta tautos [...]

10 straipsnis. Niekas neturi būti persekiojamas dėl savo pažiūrų, net ir religinių, tik svarbu, kad jų pasireiškimas nepažeistų visuomenės tvarkos, kurią nustato įstatymas [...]

11 straipsnis. Laisvas minčių ir nuomonių reiškimas yra viena svarbiausių žmogaus teisių.

ŠALTINIS D (Iš J. Jurginio knygos „Istorija ir kultūra“)

Prūsijos karalius Frydrichas II, dar vadinamas Didžiuoju, apie valdymą sakė, taip: „Valdovas yra pirmas valstybės tarnas, veikiąs taip, lyg kas valandą turėtų atsakyti piliečiams už savo valdymą“. [...] „Išmintingasis monarchas“ ir ėmė derinti valstybės mechanizmo veiklą teisiniais – administraciniais potvarkiais [...], kurie atrodė ne tik, keisti, bet ir juokingi, tačiau jie buvo skelbiami siekiant ūkinių tikslų. 1744 m. karalius įsakė naikinti žvirblius ir varnas kaip pasėlių kenkėjus. [...] Žemvaldžiams uždraudžiama teisti ir bausti savo valstiečius. Jeigu lažininkas laiku neateina į darbą [...], dvaro urėdas [...] turi apie tai pranešti valsčiaus teismui, teisėjai reikalą ištirs ir paskirs bausmę. Plakti rykštėmis ir apskritai mušti draudžiama.

ŠALTINIS E (1789 m. prancūzų karikatūra. „Trečiojo luomo našta“)