Šaltiniai

Į 51-60 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

ŠALTINIS A (Iš Popiežiaus Inocento IV bulės 1245 m.)

Tačiau, kadangi yra verta, jog visu ryžtingumu būtų užgniaužtas tokių bedieviškumas <...> suteikiame jums nuodėmių atleidimą su sąlyga, kad jūs budriu rūpestingumu stengtumėtės tokius klastingus <...> minėtus lietuvius ir prūsus, taip pražūtingai persekiojančius dieviškus reikalus, galinga ranka užgniaužti ir jų ragus nulaužti taip, kad jūs ir kiti Kulmo žemės ir Prūsijos tikintieji <...> visuomet galėtumėte, Dievui padedant, žengti į priekį ir pagaliau amžinos garbės gauti.

ŠALTINIS B (Iš Popiežiaus Inocento IV bulės Kulmo vyskupui 1251 m.)

Mes tavo įžvalgumu pasitikėdami, tau šiuo raštu pavedame garbingą ir rūpestingą vyrą, ir dvasiniuose, ir pasaulietiniuose dalykuose nusimanantį, kuris tiktų pontifikato naštai ir garbei, paskirti mūsų vardu minėtos Lietuvos vyskupu ir ganytoju ir, pasikvietus du ar tris vyskupus, atlikti įšventinimo apeigas, tačiau pirmiau minėtajam <...> <Mindaugui> paskyrus geriausią krašto žemę įkurti katedrai <...>.

ŠALTINIS C (Iš Gedimino laiško Saksonijos dominikonams 1323 m.)

Pirkliams, kalviams, račiams <...> suteikiame savo žemėje <teisę> laisvai ateiti ir išeiti be jokios rinkliavos arba mokesčio ir bet kokio kliuvinio. Nors kryžiuočiai dėl šio aukščiau minėto reikalo <ir> sudegino mūsų įžeidimui mūsiškį antspaudą (matyt, <tuo tikslu,> kad <darbą,> Dievo pradėtą, sužlugdytų ir žmonėms akis apdumtų), tačiau mes šį raštą pažymime tuo pačiu antspaudu, kaip kad liepėme pažymėti ponui didžiai mylimam apaštališkajam tėvui, garantuodami <jo> patikimumą ir apsaugą, <nes> pirmiau geležis vašku taps ir vanduo į plieną pavirs, negu iš mūs. išėjusį žodį atšauksime.

ŠALTINIS D (Iš Popiežiaus legatų pasiuntinių pranešimo 1324 m.)

Po to karalius paklausė, ar mes žinome, kas buvo parašyta laiškuose, kuriuos jis buvo paskyręs apaštališkajam viešpačiui, ponui arkivyskupui ir visam pasauliu Atsakėme, kad laiškų mintis buvo ta, kad jis norįs priimti Kristaus tikėjimą <...>. Tada jis atsakė, kad nebuvo liepęs to rašyti <...>. Paskui mes išgirdome, <...> kad Prūsijos broliai davė daug drabužių ir brangenybių įtakingesniems Žemaičiuose ir kad dėl to jie sukilo prieš karalių, sakydami, kad, jei jis priimsiąs tikėjimą, jie <esą pasiryžę> nukariauti jį patį, jo sūnus bei visus šalininkus ir, padedami teutonų namo brolių, išvaryti iš jo karalystės ir visai išnaikinti. Tokie grasinantieji žodžiai daug kartų tais metais buvo kartojami karaliaus akivaizdoje; panašius grasinančius žodžius prieš jį kalbėjo ir rusai; dėl to karalius esąs atsigręžęs nuo tikėjimo <...>.

ŠALTINIS E (Iš E. Gudavičiaus „Lietuvos istorijos“)

1380 m. gegužės 31 d. buvo sudaryta Dovydiškių sutartis <...>. Tai buvo slaptos paliaubos, visiškai išskiriančios Trakų kunigaikštiją. Buvo numatyti ir susitarime nuslėpimo atvejai: sutartis neturėjo nutrūkti, jeigu Jogaila būtų priverstas padėti Kęstučiui ar kryžiuočiai netyčia užkabintų Jogailos valdas.
Sudarant Dovydiškių sutartį (susitikimą pridengė medžioklė), dalyvavo ir Kęstučio <...> vyriausiasis sūnus Vytautas <...>. Tuo tarpu paliktą vieną Kęstutį smarkia puolė Vokiečių ordinas. <...> Vykstant šioms kovoms, Osterodės kontūras Giunteris Hoenšteinas pranešė Kęstučiui apie slaptus Jogailos susitarimus su kryžiuočiais <...> Trakų dvaras, gavęs šią žinią, nebuvo vieningas: pasipiktinusiam Kęstučiu Vytautas siūlė nepradėti atviros kovos prieš Jogailą <...>.