Šaltiniai

Į 37-46 klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais A, B, C, D ir E.

ŠALTINIS A. Iš Amiano Marcelino „Istorijos“ (IV a.)

Ir štai [...] gotai užėmė Dunojaus pakrantes ir nusiuntė pasiuntinius pas [imperatorių] Valentą su nuolankiu prašymu juos priimti; jie pasižadėjo būti ramūs ir duoti pagalbinius būrius [...]. Šito viliantis, buvo pasiųsti įvairūs asmenys organizuoti laukinių gaujų perkėlimą. [...] Pirmoje vietoje buvo Lupicinas ir Maksimas [...]. Jų piktnaudiškas gobšumas buvo visų nelaimių priežastis. [...] Kai [gotai], perkelti į mūsų pusę, kentė badą, šie susikompromitavę vadai pradėjo gėdingą prekybą; už kiekvieną šunį, kuriuos rinko su nepasotinamu godumu, jie ėmė po vieną vergą ir tarp paimtųjų buvo net genčių vyresniųjų sūnų. [...] Lupicinas pakvietė į puotą Alavivą ir Fritigerną [gotų vadus]. [Gotų] gaujas jis laikė atokiau nuo miesto sienų, [...] nors šie atkakliai prašėsi leidžiami įeiti į miestą papildyti būtinų atsargų, remdamiesi tuo, kad jie jau esą pavaldūs romėnams ir taikūs žmonės. [...] Įtūžę [gotai] sužinoję, kad keli jų gentainiai pagrobti, sumušė kareivių būrį ir apiplėšė nužudytuosius.

ŠALTINIS B. Popiežius Leonas III karūnuoja Karolį Didįjį imperatoriaus karūna

ŠALTINIS C. Iš diakono* Floro Lijoniečio odės (IX a.)

Frankų nacija švietė visam pasauliui. Užsienio karalystės – graikai, barbarai [...] siuntė į ją pasiuntinius. Romulo gentis, pati Roma – karalystės motina – buvo pajungtos šiai šaliai: ten jos galva, stipria Kristaus parama, gavo savo diademą, kaip apaštališką dovaną [...] Bet dabar nusmukusi ši didi valstybė iškart neteko ir savo spindesio, ir imperijos vardo; valstybė, dar neseniai buvusi vieninga, padalyta į tris dalis, ir nieko jau nebegalima laikyti imperatoriumi; vietoj valdovo – smulkūs valdytojai, vietoj valstybės – tik vienas sklypelis. Nebeliko bendros gerovės, kiekvienas rūpinasi savo paties interesais [...]. Dievo ganytojai, pratæ susirinkti, nebegali daugiau [...] rengti savo sinodą, nebėra daugiau liaudies susirinkimo, nebėra įstatymų [...].

*diakonas – krikščionių dvasininkas

ŠALTINIS D. Iš Paryžiaus vyskupo kartuliarijų

Žanas de Masi – artimas Paryžiaus vyskupo vasalas [...] už dešimtinę, esančią Masi vietovėje, ir už visas savo dešimtines, kuriomis naudojasi kas nors kitas, taip pat už visa tai, ką jis turi [...] vyskupo pašauktas, turi eiti į žygį su vyskupo išlaikymu. [...] Motiejus, Monmoransi senjoras, Paryžiaus vyskupo vasalas, kaip dera [...] valdo jo visą šv. Markelio ir šv. Dionyzo pilį [...] turi įgyti investitūrą, gaudamas aukso žiedą. Ir turi duoti du riterius, kurie būtų siunčiami į žygį su vyskupo išlaikymu.

ŠALTINIS E. Iš Werner Rosener „Valstiečiai Europos istorijoje“

Karolingų dinastijos teritorijoje susiformavo pagrindinės Vakarų Europos valstybės. [...] Feodalizmą apibūdina trys pagrindiniai bruožai: pirmas – [...] profesionalaus karinio luomo atsiradimas, antras – [...] žemėvaldos sistemos susiformavimas, kuris privilegijuotam karių luomui garantuoja nuolatines pajamas [...], ir trečias – šio luomo atstovų padėtis tiesiogiai priklauso nuo jų turimos žemės; jie deleguojami į įtakingus politinius susivienijimus [...]. Natūrinis ūkis ir prastas susisiekimas [...] greitino feodalinės sistemos įsigalėjimą. [...] Feodalams teisė garantavo imunitetą, taigi jie visada turėjo galią spręsti – priešingai nei jų pavaldiniai valstiečiai. Tačiau valstiečiai turėjo savo žemės sklypus [...].