1944 – antrosios sovietinės okupacijos pradžia
1944-1953 – Lietuvos sovietizacija, represijos, partizaninis karas
1949 m. vasario 16 d. – Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos priėmimas
1972 – Romo Kalantos susideginimas
1972 – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidimo pradžia
1988 – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas
1989 m. rugpjūčio 23 d. – Baltijos kelias
1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
1991 m. sausio 13 d. – SSRS kariuomenės puolimas Vilniuje
(rus. soviet – taryba, patarimas), valstybinio valdymo institucijų pertvarkymas ir partinio vadovavimo visoms valdymo sferoms įvedimas komunistinių režimų gyvavimo pradžioje.
(lot. repressio – nuslopinimas), baudžiamoji priemonė, kurios imamasi prieš nepaklusniuosius režimui asmenis.
(kolektyvinis ūkis, kolchozas), prievarta sukurta sovietinė žemės ūkio įmonė, vadovaujama pirmininko, paremta kolektyvinio ūkininkavimo idėja. Dauguma Lietuvos ūkininkų į kolūkius buvo suvaryti 1949-1950 m.
masinis prievartinis kolūkių kūrimas. Lietuvoje vykdyta 1949-1953 m. Ji sužlugdė žemės ūkį.
filosofinis požiūris, neigiantis dievo buvimą, atmetantis bet kokią tikybą.
(lot. censeo – vertinu), žiniasklaidos, meno kūrinių, kultūros bei viešųjų renginių turinio kontrolė, turinti užkirsti kelią tam tikros informacijos skleidimui.
tam tikrų ideologinių pažiūrų primetimas. Vienas iš būdingiausių diktatūrinių režimų bruožų.
(lot. resistentia – pasipriešinimas), pasipriešinimas okupacijai.
asmuo, bendradarbiaujantis su okupantu ar politiniu priešu.

(nuo rusų k. žodžio „istrebitel“ – „naikintojas“), 1944 m. bolševikų mobilizuoti asmenys kovai su ginkluotu pasipriešinimu sovietiniam režimui. Oficialiai vadinti liaudies gynėjais.
vieninga partizanų pasipriešinimo organizacija, įkurta 1949 m. vasario 2-22 d. Radviliškio raj. Minaičių k. vykusiame visos Lietuvos partizanų apygardų atstovų suvažiavime.
Pirmieji partizanų būriai Lietuvoje pradėjo kurtis 1944 m. vasaros pabaigoje, o vėliau būrėsi į didesnius organizacinius vienetus: formavosi rinktinės, apygardos, sritys. Reikėjo suvienyti okupuotoje Lietuvoje veikusias karines teritorines partizanų struktūras, įsteigti organizaciją, kuri politinėmis ir karinėmis priemonėmis kovotų už šalies išlaisvinimą, bei sudaryti bendrą politinę ir karinę ginkluotojo pasipriešinimo vadovybę. Vadovavo LLKS Tarybos Prezidiumas, jo pirmininku išrinktas
Jonas Žemaitis-Vytautas. 1944 m. vasario 16 d. suvažiavime priimta politinė deklaracija, galutiniu partizanų kovos tikslu paskelbusi nepriklausomos Lietuvos parlamentinės respublikos atkūrimą.
Daugiau – genocid.lt, lrs.lt.
socialinis procesas, pasireiškiantis miestų ir jų reikšmės visuomenės raidai didėjimu.
pramonės vystymas, plėtojimas.
komunistų idėjų, vertybių ir idealų sistema. Komunizmas – teorinė ir praktinė politinio bei ekonominio gyvenimo sistema, grindžiama utopine idėja, kad kapitalizmą galima revoliuciniu būdu pakeisti visuomenine santvarka, kurioje nėra privačios nuosavybės ir materialinio suinteresuotumo, valstybės ir teisės, darbo pasiskirstymo ir socialinės nelygybės. K. Markso ir F. Engelso komunizmo utopijoje buvo teigiama, kad realizavus komunizmo pagrindinius principus, visuomenę valdys ne valstybė, o pati visuomenė. Praktiškai SSRS ir kitose komunistinėse šalyse komunistinė ideologija buvo įgyvendinama naudojant prievartą, uždraudžiant privačią nuosavybę, rinkos santykius, politinę opoziciją.
(lot. dissidens – prieštaraujantis, nesutinkantis), žmogus ar žmonių grupė, nepripažįstanti viešpataujančios ideologijos ar oficialios valstybinės religijos.
1976 įsteigta disidentų organizacija, stebėjusi, kaip SSRS laikosi Helsinkio baigiamojo akto. Ją sudarė Tomas Venclova, Viktoras Petkus ir kt.
1978 įsteigta pogrindinė antisovietinė Lietuvos organizacija. Vadovas – A. Terleckas. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę. 1995 m. įregistruota kaip politinė partija.
žymiausias Lietuvos pogrindinis leidinys, leistas nuo 1972 m. Registravo valdžios nusikaltimus bažnyčiai. Redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, kun. Jonas Boruta. „LKB Kronika“ buvo leidžiama iki
1989 m. jos leidimas nutrauktas pačių leidėjų sprendimu. Per 17 metų išėjo 81 leidinio numeris.
„LKB kronikos“ svetainė.
Lietuvos politinis-visuomeninis judėjimas, įkurtas 1988 m. Siekė pertvarkyti sovietinės Lietuvos politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą, reiškė Lietuvos valstybingumo siekius. Pirmininkas – V. Landsbergis. Leido laikraštį „Atgimimas“.
Daugiau – Lietuvos Sąjūdis.
maždaug 600 km ilgio susikibusių žmonių grandinė,
1989 m. rugpjūčio 23 d., sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Akcija vykdyta minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines.
Daugiau – VLE.
valdžios mėginimas susieti sovietinės Lietuvos kultūrą su senosiomis kultūrinėmis tradicijomis. Po Stalino mirties pradėtas rodyti dėmesys anksčiau ignoruotam neprofesionaliam, vadinamajam liaudies menui. Buvo dalinai grąžintas kultūros palikimas, tačiau jis turėjo tarnauti daugiausia sovietų propagandai. Tariamai liaudiška kūryba buvo pristatoma kaip tautinės kultūros paveldo pagrindas. Ryškiausias tokio meno pavyzdys – Dainų šventės. „Liaudies“ kultūra ypaš buvo plėtojama L. Brežnevo valdymo laikais: įsteigtas Liaudies buities muziejus Rumšiškėse, įkurtos LSSR liaudies meno ir kraštotyros draugijos, legalizuoti etnografiniai tyrimai, masiškai ėmė kurtis folkloriniai dainų ir šokių ansambliai. Naujasis „liaudies“ menas įsikūnijo monumentaliojoje skulptūroje, kur tautiniai etnografiniai motyvai stipriai susipynę su ideologiniais. Taip atsirado Ablingos skulptūrų ansamblis, Raganų kalnas Juodkrantėje, ansambliai Usnėnuose, Staniūnuose ir kitur.
(pagal sen. Graikijos pasakėčių kūrėjo Ezopo vardą), užmaskuotas minčių reiškimo būdas. Totalitarinių režimų sąlygomis kūrėjai ją vartoja, siekdami cenzūrai apsunkinti meno kūrinių vertinimą.
bendradarbiavimas su okupantu ar politiniu priešu.
(sovietinis žmogus), žmogus, prisitaikęs prie komunistinio režimo – atsainiai dirbantis, nesavarankiškas, atsiribojęs nuo Vakarų kultūros, sutinkantis su viskuo, ką primeta valdžia.
l
ietuvius visame pasaulyje vienijanti visuomeninė nepolitinė organizacija. Įkurta 1946 m. į Vakarus pasitraukusių lietuvių atstovų suvažiavime Vokietijoje.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) parengė bendruosius PLB veiklos nuostatus ir 1949 m. paskelbė juos kartu su Lietuvių chartija, kurioje išvardyti tokie kiekvienam lietuviui privalomi gyvenimo tikslai: išlaikyti lietuvišką savimonę, kurti lietuvišką šeimą, palaikyti tautinę kultūrą, švietimą, spaudą, kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. PLB veiklos principai: visuotinumas, prieinamumas kiekvienam lietuviui, lietuviškumas, demokratiškumas. PLB sudaro atskirų valstybių, kraštų lietuvių bendruomenės. Aukščiausia institucija – seimas, šaukiamas kas 5 metai. Jis renka valdybą, kontrolės komisiją ir garbės teismą. Valdyba leidžia mėnesinį žurnalą „Pasaulio lietuvis“.
Daugiau – PLB svetainėje.
lietuvių organizacija, įkurta politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime 1943 m. Kaune. Organizacijos vadovu išrinktas Steponas Kairys. Jos tikslas buvo rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimu, ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje. Pirmininku išrinktas Steponas Kairys. VLIK‘o įkūrėjai tikėjosi, kad karui pasibaigus, tarp sąjungininkų – SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos – kils nesutarimų dėl Europos valstybių ateities ir Lietuvai pavyks atgauti laisvę. 1944-1955 m. veikė Vokietijoje, vėliau – JAV. Atkūrė Lietuvos Raudonąjį kryžių, paruošė Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) organizacinį planą, informavo pasaulio valstybes apie padėtį Lietuvoje, rengė suvažiavimus. Savo veiklą baigė 1992 m. – tuomet, kai Lietuvos valstybė buvo atkurta ir pripažinta tarptautiniu mastu. Simbolinis Uždaromasis Seimas įvyko Vilniuje. Paskutinis pirmininkas – Kazys Bobelis.
Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK)
1949 m. parengtas ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ Augsburge (Vokietija) paskelbtas dokumentas, išreiškiantis lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus.
Chartijos tekstas.
1983 m. JAV išeivių iš Baltijos šalių organizacijos „Amerikos baltų laisvės lyga“ pastangomis JAV Kongresas priėmė rezoliuciją, įpareigojančią JAV prezidentą birželio 14-ąją skelbti Baltų laisvės diena. JAV vyriausybė atsižvelgė į Lygos memorandumą ir prezidentas Ronaldas Reiganas pasiuntė Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui raštą, kuriame pabrėžė, kad JAV nepripažįsta prievartinio Baltijos valstybių įjungimo į SSRS. Šis raštas iki 1990 m. buvo svarbiausias JAV oficialus dokumentas dėl Baltijos valstybių okupacijos nepripažinimo.