(lot. abbas – tėvas): 1. vyrų katalikų vienuolių senųjų ordinų (benediktinų, cistersų, trapistų) vienuolyno (abatijos) viršininkas; 2. Prancūzijos, Italijos katalikų bažnyčios kunigas.
Jeigu valdžiai tauta reikalinga tik kaip valdymo objektas ir rinkimų subjektas, tauta nemato jokio skirtumo, ar valdžia yra svetima, ar sava. K. Stoškus