(pranc. materialisme iš lot. materialis – daiktinis, medžiaginis): 1. filosofijos kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija; 2. visko vertinimas naudos, praktinio išskaičiavimo požiūriu.
Kai kurie žmonės privačią įmonę laiko grobuonimi tigru, kurį reikia nušauti. Kiti žiūri į privačią įmonę kaip į karvę, kurią galima melžti. Nedaug žmonių mato ją kaip sveiką arklį, tempiantį tvirtą vežimą. V. Čerčilis