Žodynas

žr. Krikščionys demokratai.

didžiausia pasaulio religija, apimanti apie 37 proc. visų pasaulio tikinčiųjų. Skiriamos 3 šakos: katalikybė, protestantizmas ir stačiatikybė. Atsirado I a. Art. Rytuose, vėliau įsigalėjo visame helenistiniame pasaulyje. Tikėjimo pradininkas Jėzus Kristus – Dievo sūnus ir žmonijos nuodėmių atpirkėjas.

(krikdemai), politinė srovė, propaguojanti krikščioniškąsias vertybes, tautos vienybės idėją.

induizmo dievas, dievo Višnaus įsikūnijimas, gyvenęs žemėje. Vaizduojamas kaip išmintingas karalius ir karys bei kaip piemuo.

(mirė apie 1271), pirmosios Lietuvos vyskupijos, įkurtos po Mindaugo krikšto, vyskupas (1253).

(lot. Christophorus; šv.  Kristoforas), krikščionių šventasis, kankinys, garbintas jau V a.

žydų pogromas Vokietijoje 1938 m. lapkričio 9-10 d. naktį. Pavadinimas prigijo dėl rytą gatvėse likusių stiklo šukių.

(Kraków), miestas Lenkijos pietuose. Nuo maždaug 1040 m. iki 1596 m. Lenkijos sostinė (išskyrus 1291-1320 m.).

(Jogailos universitetas), seniausias Lenkijos ir vienas iš seniausių centrinės Europos universitetų. 1340 m. Įkūrė Kazimieras III. 1400 m. jį perorganizavo Jogaila. Ypač klestėjo XV a. pabaigoje-XVI a. pradžioje. 1406 m. universitete įsteigta lietuvių studentų bursa (bendrabutis). XV a. čia studijavo apie 300 lietuvių. 1442-1492 m. iš Krokuvos į Lietuvą grįžo 40 bakalaurų, 13 magistrų ir 2 daktarai. XVII a. pirmojoje pusėje čia studijavo apie 200 studentų iš Lietuvos.

vėlyvojo paleolito žmogus, neoantropas, tiesioginis dabartinių žmonių protėvis (homo sapiens fossilis), atrastas 1868 metais pietvakarių Prancūzijoje. Neoantropų atsiradimas datuojamas 40-35 tūkstm. pr. Kr.

(Oliver Cromwell; 1599-1658), Anglijos revoliucijos laikotarpio politikas, lordas protektorius (1653-1658).

(gr. Kronos), sen. graikų mitologijoje vienas iš 7 titanų, jauniausias Urano (Dangaus) ir Gėjos (Žemės) sūnus. Motinos ir brolių padedamas, nuvertė Uraną ir kartu su žmona Rėja įsiviešpatavo pasaulyje. Bijodamas netekti valdžios, rijo ką tik gimusius savo vaikus. Tik Dzeusui pavyko išsigelbėti ir nuversti tėvą nuo sosto.

(gr. chronikos – susijęs su laiku):
1. chronologine tvarka išdėstytas istorinių įvykių pasakojimas be analizės ir vertinimo. Viena populiariausių istorijos rašymo viduramžiais formų. Buvo rašomos pasaulio, valstybių ir žemių, miestų, ordinų ir bažnyčių kronikos;
2. nuolatinė naujausių šalies ir pasaulio įvykių apžvalga žiniasklaidoje.

tvirtovės, esančios Kotlino saloje prie Peterburgo, kareivių ir Baltijos laivyno jūreivių antibolševikinis sukilimas 1921 m. vasario 28 - kovo 18 d. Vadovavo eserai ir menševikai. Tikslas – nuversti bolševikų diktatūrą, atkurti demokratinę respubliką. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, bet privertė bolševikus panaikinti karinį komunizmą ir įvesti NEP'ą.

(1885-1970), kunigas, prelatas, politikas. 1920-1926 m. buvo visų Lietuvos Respublikos Seimų narys, po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo paskutiniojo demokratiniu būdu rinkto Seimo pirmasis vicepirmininkas. 1923-1926 m. žemės ūkio ministras. Žemės reformos įstatymo autorius. 1945-1955 m. VLIK pirmininkas.

(1869-1939), Rusijos revoliucionierė, V. Lenino žmona ir pagalbininkė.

darbininkų eitynių sušaudymas Sankt Peterburge 1905 m. sausio 22 d. (senuoju st. sausio 9 d.).

XV-XVIII a. gyvavusi totorių valstybė Kryme.

1853-1856 m. Rusijos karas su Turkija ir jos sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sardinijos karalyste dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose.

(Jaltos konferencija), 1945 m. vasario 4-11 d. Jaltoje (Krymas) vykusi JAV, SSRS ir D. Britanijos vadovų konferencija. F. Ruzveltas, J. Stalinas, V. Čerčilis pareiškė galutinį apsisprendimą sunaikinti nacizmą, okupuoti ir nuginkluoti Vokietiją, nubausti karo nusikaltėlius. Buvo apibrėžtos okupacinių zonų teritorijos, okupacinė zona išskirta Prancūzijai. Svarstytas pokarinės Lenkijos teritorijos klausimas. Nutarta įsteigti tarptautinę Jungtinių tautų organizaciją. Pasirašytas slaptas susitarimas dėl SSRS įstojimo į karą prieš Japoniją.

(kryžiaus karai), XI a. pab.-XIII a. Vak. Europos krikščioniškųjų valstybių karai, kuriais buvo siekiama iš musulmonų atkariauti krikščionių šventas vietas Palestinoje. Inicijavo ir organizavo omos popiežiai, siekdami susigrąžinti po Krikščionių bažnyčios skilimo 1054 m. prarastą įtaką Rytuose. Iš viso buvo suorganizuoti 8 žygiai.

(teutonų ordinas, vokiečių ordinas; ofic. Vokiečių namų Jeruzalėje ligoninės šventosios Marijos brolių ordinas), karinė vienuolių organizacija rytų Pabaltijyje, jos valstybė. Ordino užuomazga buvo kryžiaus žygio į Palestiną dalyvių vokiečių ligoninės brolija, Brėmeno ir Liubeko pirklių įkurta 1190 m.

(gr. Xerxes), Persijos karalius 485-465 m. pr. Kr., Darėjo I sūnus. Numalšinęs sukilimus Egipte ir Babilonijoje, 480 m. pr. Kr. surengė karo žygį į Graikiją. Nugalėjęs prie Termopilų perėjos, buvo sumuštas prie Salamino ir Platėjos. 465 m. pr. Kr. sąmokslininkų nužudytas.

kova prieš F. Batistos diktatūrą 1956-1959 m., atvedusi į valdžią radikalią ginkluotą F. Kastro vadovaujamą opoziciją.

(1858-1899), rašytojas, vienas žymiausių lietuvių tautinio atgimimo žadintojų, varpininkų judėjimo organizatorius, laikraščio „Varpas“ leidėjas, „Tautiškos giesmės“, tapusios Lietuvos himnu, autorius.

(James Cook; 1728-1779), anglų jūrininkas, keliautojas, Ramiojo vandenyno tyrinėtojas.

rasistinė slapta organizacija JAV. Susikūrė 1865 m. po pilietinio karo. Priešinosi vergijos panaikinimui ir reikalavimams suteikti lygias teises juodaodžiams. Išpuoliuose naudojo linčo teismą, terorizavo ne tik juodaodžius, bet ir juos palaikiusius baltaodžius amerikiečius. 1871 m. buvo uždraustas, bet savo veiklą tęsė pogrindyje.

slaptas vingiuotas kelias per pelkę, ežerą ar upę, grįstas medžiais ir akmenimis. Baltų kraštuose kūlgrindų būta 4-6 m pločio, 0,5 km ir daugiau ilgio. Jos dažniausiai vedė į piliakalnius. Prūsų gentys tiesė kūlgrindas jau pirmaisiais amžiais po Kristaus, o lietuviai daugiausiai ankstyvaisiais viduramžiais.

(Kalvin Coolidge; 1872-1933), JAV politikas, prezidentas (1923-1929).

Kulikovo lauke įvykęs Rusios ir mongolų-totorių kariuomenių mūšis 1380 m. rugsėjo 8 d. Dešiniajame Dono krante, prie Nepriadvos upės, rusų kariuomenė, vadovaujama Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio sutriuškino Aukso Ordos pajėgas.

Magdeburgo teisės atmaina. Atsirado 1233 m., kai Kryžiuočių ordino magistras suteikė Kulmui (Chelmnui) savivaldos teisę. Lietuvoje Kulmo teisę 1491 m. gavo Medininkai (dabartiniai Varniai), 1610 m. – Nida, 1693 m. – Juodkrantė.

(Chelmno žemė), istorinė baltų sritis prūsų ir lenkų žemių pasienyje (Vyslos ir jos dešiniųjų intakų Osos ir Drevencos tarpupyje). Svarbiausi centrai – Kulmas (Chelmnas) ir Torūnė.

(lot. cultura – apdorojimas, ugdymas, tobulinimas, vystymas), žmogaus aktyvios sąveikos su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų realizavimas materialinėms bei dvasinėms vertybėms kurti. Istoriškumo, socialumo ir etniškumo požiūriais kultūros sąvoka išreiškiama epochų, visuomeninių formacijų, tautų, visuomenės sluoksnių, materialinio ir dvasinio gyvenimo lygmenimis, taip pat įvairiomis žmonių veiklos (darbo, žemės ūkio, buities, kalbos, meno, fizine, elgesio, gyvensenos) sferomis.

žr. Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija.

žmonių gyvenamoje vietoje per ilgesnį laiką iš organinių, buitinių, statybinių, gamybinių liekanų susidarantis sluoksnis, laikomas pagrindiniu gyvenvietės požymiu.

(apie 1510-1545), vienas lietuvių raštijos pradininkų, kolegijos Vilniuje steigėjas, reformacijos sąjūdžio LDK dalyvis.

XIX a. viduryje-XX a. pirmoje pusėje – samdytas Lietuvos dvaro darbininkas.

mezolito laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta 1933-1937 m. tyrinėtos Kundos-Lamasmegio stovyklos vardu. Arealas apima Š. Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusijos Padauguvį, P. Suomiją. Jai itin būdingi kauliniai ir rago dirbiniai. Titnago dirbiniai su labai išvystyta skeltine technika. Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 20 Kundos kultūros stovyklų ir apie 40 radimviečių.

1. karo vadas, srities, žemės valdovas Lietuvos ir kitų kraštų feodalinėse visuomenėse;
2. aukštas bajorų titulas, paveldimas arba duodamas už pasižymėjimus; tą titulą turintis asmuo.

žr. Gomindanas.