Žodynas

(1596-1645), Rusijos caras (1613-1645). Romanovų dinastijos pradininkas.

(pranc. romantisme), literatūros ir meno kryptis. Susiformavo XVIII a. pab.-XIX a. pr. kaip priešprieša klasicizmo normatyvinei tradicijai ir Šviečiamojo amžiaus idėjoms.

atsirado XV amžiuje, kai J. Dlugošui (1415-1480) „Lenkijos istorijoje“ teko aiškinti šiaip jau nemėgiamų lietuvių kilmę. Jis nurodė prūsų ir lotynų kalbų bendrumą, o aprašydamas antrąjį Lietuvos krikštą tiesiog teigė, kad lietuviai ir žemaičiai yra kilę iš romėnų.

senovės Romos teisės sistema, galiojusi 753 m. pr. Kr.-565 m. po Kr.

(lot. Romulus), sen. romėnų mitinis personažas, Romos miesto įkūrėjas ir pirmasis karalius. Karo dievo Marso ir vestalės Rėjos Silvijos sūnus, Remo brolis dvynys.

(Romovė), prūsų ir kitų baltų religinio kulto centras.

(1520-1582), LDK publicistas, istorikas.

miesto savivaldybės pastatas.

(Alfred Rosenberg; 1893-1946), Vokietijos politikas, nacizmo ideologas. Nuo 1941 m. okupuotų Rytų teritorijų ministras. Organizavo Ostlando ir Ukrainos gyventojų plėšimą, naikinimą, vežimą į Vokietiją.

1789 m. Napoleono žygio į Egiptą metu Rozetės vietovėje rastas akmens luitas, kuriame buvo užrašytas tekstas graikų ir egiptiečių rašmenimis. Prancūzų mokslininkas F. Šampoljonas, remdamasis Rozetės akmens tekstu, pirmasis 1822 m. iššifravo sen. egiptiečių rašmenis – hieroglifus. Įrašai akmeyje iškalti 193 pr. Kr.

(Rusijos Sovietų Federacinė Socialistinė Respublika), Rusijos Federacija, didžiausia Sovietų Sąjungos respublika, įkurta 1917 m. Sostinė Maskva. Plotas apie 17 mln. km², 140 mln. gyventojų. Buvo suskirstyta į 16 autonominių respublikų, 6 autonomines sritis, 6 kraštus, 49 sritis, 10 autonominių apygardų.

(Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika). Žr. RSFSR.

(1596-1631), pirmasis lietuvis misionierius, skleidęs krikščionybę Kinijoje. Pirmasis lietuvis, besilankęs Indijoje. 2015 m. Goa mieste (Indija) jam atminti atidengtas paminklinis akmuo.

mūšis tarp LDK ir Kryžiuočių ordino 1370 m. vasario 18 d. netoli Rūdavos pilies sembų žemėje.

mėginimas įvykdyti valstybės perversmą yrančioje SSRS 1989 m. rugpjūčio mėn.

(nužudyti 1263), Lietuvos karaliaus Mindaugo ir Mortos sūnūs.

(turk. Rumeli), bendras turkų osmanų XIV-XVI a. užkariautų Balkanų šalių teritorijos pavadinimas.

Rusijoje XVIII a.-XX a. pr. asmeniniai titulai, vardai, laipsniai, numatyti rangų tabelyje asmenims, tarnaujantiems valdovo rūmuose.

ankstyviausi germanų rašto ženklai. Daugiausiai naudoti Skandinavijoje, ypač Švedijoje. Ankstyviausiai datuojamas (II a.) įrašas, rastas Norvegijoje.

(1800-1860), dailininkas tapytojas. Nutapė įvairių kompozicijų („Pjovėja“, 1844, „Lietuvaitė su verbomis“, 1847, „Sekminės Vilniaus Kalvarijose“, 1846-1851 ir kt.), portretų, autoportretų, peizažų, religinių paveikslų įvairioms bažnyčioms. Kūryba realistinė, turi romantizmo ir akademizmo bruožų.

rytų slavų gyvenamos žemės vardas, pradėtas vartoti nuo X a. II pusės.

valstybė Rytų Europoje ir Šiaurės Azijoje. Sostinė Maskva. Iki XVII a. pabaigos vartotas Rusios pavadinimas.

(pirmoji Rusijos revoliucija), įvykiai Rusijos imperijoje nuo 1905 m. sausio iki 1907 m. birželio. Revoliucija buvo nukreipta prieš carizmą ir imperijos politinę bei ekonominę plėtotę stabdačias feodalinės santvarkos liekanas.

1917-1922 m. vykusi ginkluota kova tarp Spalio perversmo metu valdžią užgrobusių bolševikų ir jų priešininkų. 1918 m. Rusijai pasitraukus iš karo, jos buvusios sąjungininkės, Antantės šalys, ginklu mėgino padėti baltiesiems ir okupavo dalį Rusijos imperijos vietovių. Kai kurias teritorijas užėmė ir Vokietijos, Austrijos-Vengrijos bei Turkijos armijos. Karas baigėsi visiška bolševikų pergale.

(Vasario revoliucija), revoliucija, įvykusi 1917 m. ir nuvertusi monarchją.

1904-1905 m. karas tarp Rusijos ir Japonijos, kilęs dėl Japonijos nepasitenkinimo Simonoseko taikos sutartimi bei agresyvios Rusijos politikos Tolimuosiuose Rytuose.

Rusijos imperijoje ir SSRS vykdyta kitataučių rusinimo politika: rusiškų tradicijų prievartinis brukimas nerusams, naikinant jų tautinį savitumą.

1864 m. po sukilimo numalšinimo M. Muravjovo ir I. Kornilovo parengta bei imperatoriaus patvirtinta Lietuvos (tuometinio Šiaurės Vakarų krašto) gyventojų rusinimo programa.

XIII a. Upytės žemės kunigaikščių giminė. Pirmą kartą minimi 1219 m. Haličo-Voluinės sutartyje. Žinomi Kintibutas, Vambutas, Butautas, Vyžeikis, Višlius, Kintenis, Mindaugo vasalai Aišunas ir Sirvydas. Sirvydas 1255 m. vadovavo Mindaugo kariuomenės žygiui iki Kijevo.

(Jean-Jacques Rousseau; 1712-1778), prancūzų rašytojas, filosofas, kompozitorius. Švietėjas.

(1762-1835), dailininkas tapytojas, grafikas. Vienas žymiausių XIX a. lietuvių dailininkų. Vilniaus universiteto dėstytojas. Nutapė Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų portretų, sukūrė dekoracijų teatrui, medalių.

Vilniaus dalis, Kęstučio ir Jogailos kovų laikais apgyvendinta išeivių iš Rusios.

vėlyvojo neolito kultūra, paplitusi IV tūkstm. pr. Kr. Vidurio Europos lygumos šiaurinėje dalyje tarp Vidurio Vokietijos ir Rytų Rumunijos. Pavadinta pagal tipišką rutulio formos apvaliadugnę ar plokščiadugnę amforą su dviem ar keturiomis ąselėmis.

(Franklin Delano Roosevelt; 1882-1945), JAV politikas, 1933-1945 m. prezidentas. Demokratas.

(Theodore Roosevelt; 1858-1919), JAV politikas. Teisininkas. 1901-1909 m. prezidentas.

(Rytų Prūsija), buvusi Prūsijos kunigaikštystės dalis tarp Vyslos ir Nemuno žemupių, susidariusi iš Kryžiuočių ordino XIII a. nukariautų baltų žemių. 1871-1945 m. kartu su Prūsija priklausė Vokietijos imperijai. Po Antrojo pasaulinio karo Potsdamo konferencijos nutarimu šiaurinė Rytprūsių dalis buvo perduota Sovietų Sąjungai (čia įkurta Rusijos SFSR Kaliningrado sritis), o pietinė dalis – Lenkijai.

V-IX a. baltų kultūra. Gyvavo II-XII a.

(vok. Sturmabteilung; Šturmo būriai), Vokietijos nacistų partijos sukarinta organizacija. Įkurta 1921 m. Paskirtis – jėga ginti partijos reikalus. 1933 m. SA priklausė apie 400 tūkst. žmonių.

(pers. šah – valdovas, karalius), monarcho titulas nuo Sasanidų dinastijos (224-651) laikų Persijoje ir kai kuriose kitose musulmonų šalyse – Afganistane, musulmonų valdomose Centr. ir P. Azijos valstybėse, tarp jų ir Indijos kunigaikštystėse.

(pers. šah-in-šah – karalių karalius), Persijos (Irano) monarchų titulas. Pirmasis III a. taip tituluotis pradėjo Sasanidas Šapūras I.