Žodynas

laidojimas į žemę. Kūno rengimo laidojimo apeigoms būdas, kai mirusysis nedeginamas.

pažiūrų sistema, žmogų laikanti svarbiausia vertybe ir reikalaujanti visuomeninių santykių žmogiškumo. Reiškėsi skirtingomis istoriškai sąlygotomis formomis. Susiklostė Renesanso epochoje kaip priešprieša viduramžių religinei pasaulėžiūrai.

(gr. Hunnoi, lot. Hunni), Azijos klajoklių genčių sąjunga. Susiformavo II-IV a. Pauralės ir Pavolgio stepėse. Hunų žygiai paspartino Didįjį tautų kraustymąsi.

Jano Huso pradėtos bažnytinės reformos šalininkai Čekijoje. Kelis dešimtmečius buvo čekų tautinio sąjūdžio dalyviai. Jų veikla prasidėjo Huso mirtimi (1415). Husitai reikalavo laisvo Šv. Rašto interpretavimo, dvasiškių turtų atsisakymo ir valstybinio persekiojimo sunkiai nusikaltusiems.

(Nicolaus Hussovianus; apie 1480–po 1533), poetas humanistas, rašęs lotynų kalba, poemos „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ autorius.

(Herbert Clark Hoover; 1874-1964), JAV politikas, prezidentas (1929-1932). Respublikonas. Per 1929 m. prasidėjusią ekonominę krizę nesėkmingai mėgino įveikti bedarbystę, gelbėti pramonę, prekybą.