Žodynas

(lot. nomenclatura – vardų sąrašas), SSRS partinių ir sovietinių valdymo įstaigų vadovaujantieji darbuotojai, sudarę privilegijuotą valdininkų sluoksnį.

žr. vikingai.

(lot. nota – ženklas, pastaba), oficialus diplomatinis vienos valstybės kreipimasis į kitą, kai norima pareikšti pretenzijas, protestą ar informuoti apie kokius nors įvykius ar dalykus.

(1762-1838), Rusijos valstybės veikėjas. Grafas. Dalyvavo malšinant 1794 m. sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje.

istorinė sritis Nilo slėnyje tarp 1-ojo ir 4-ojo ar 5-ojo Nilo slenksčių (dab. Egipto ir Sudano teritorija). Pirmą kartą paminėta IX a. pr. Kr.

(lot. Numidia), sen. sritis Š. Afrikoje tarp Kartaginos ir Mauritanijos (dab. Alžyro šiaurės rytų dalis), apgyventa berberų genčių, kurios buvo vadinamos numidais. III a. pr. Kr. Numidiją užkariavo Kartagina.

senovinių pinigų (dažniausiai monetų) rinkėjas ir tyrinėtojas.

(lot. numisma iš gr. nomisma – moneta):
1. pagalbinė istorijos mokslo šaka, tirianti monetas, jų kompleksus (pvz. lobius), monetų kalimo istoriją, pinigų apyvartą pagal monetas, piniginius lydinius ir kitus su monetomis susijusius dalykus (monetų kalimo štampus, dokumentus);
2. monetų kolekcionavimas.

(lot. nuntius – pasiuntinys), nuolatinis diplomatinis Vatikano atstovas užsienio valstybėje, atitinkantis kitų valstybių diplomatinių atstovų – ambasadorių – rangą.

1775-1789, 1793-1794 m. aukščiausioji ATR vykdomosios valdžios institucija.

(Nepriklausomų Valstybių Sandrauga; rus. Sojuz Nezavisimych Gosudarstv), valstybių sąjunga, susikūrusi žlugus SSRS.