Žodynas

(Württemberg), istorinė sritis Vokietijoje. Napoleonas I 1805 m. paskelbė Viurtembergo karalystę. 1806 m. įstojo į Reino sąjungą ir išplėtė savo teritoriją. 1870 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi.

(arab. vazir – ramstis; padėjėjas), musulmonų šalių aukščiausių pareigūnų titulas.

(apie 1260-1333), Piastų dinastijos Lenkijos karalius (nuo 1320). 1325 m. sudarė sąjungą su LDK prieš Kryžiuočių ordiną (sąjungą sustiprino sūnaus Kazimiero vedybomis su Gedimino dukterimi Aldona).

(1456-1516), Čekijos (nuo 1471) ir Vengrijos (nuo 1490) karalius. LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero sūnus. Stiprindamas silpnėjančią karaliaus valdžią 1515 m. sudarė sutartį su Habsburgais. Patvirtino, kad, išmirus jo vyriškosios giminės palikuonims, Vengrijos ir Čekijos sostas atiteks Habsburgams.

(1424-1444), Jogailos ir jo ketvirtosios žmonos Kijevo kunigaikštytės Sofijos vyriausiasis sūnus. 1440 m. užėmė Vengrijos sostą. Įsitraukė į karus su turkais: surengė keletą žygių į Balkanus, 1443 m. iš turkų išvadavo Šiaurės Serbiją, laimėjo mūšius prie Kruševaco ir Sofijos. 1444 m. mūšyje su turkais ties Varna jo kariuomenė buvo sumušta. Žuvo ir pats Vladislovas, kurį po mirties ėmė vadinti Vladislovu Varniečiu.

(1900-1946), sovietų generolas, II pasaulinio karo metu patekęs į nelaisvę talkino vokiečiams, buvo Rusijos išlaisvinimo armijos vadu.

žr. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas.

(Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija; Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija; vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei – NSDAP), 1920-1945 m. Vokietijos politinė partija.

žr. Kryžiuočių ordinas.

revoliucija, įvykusi 1918 m. lapkričio mėn. Vokietijoje. Vokietijos imperatorius Vilhelmas II 1918 m. lapkričio 9 d. buvo priverstas atsisakyti sosto, paskelbta respublika, vyriausybei ėmė vadovauti socialdemokratas F. Ebertas.

(vok. Deutscher Bund), vokiečių kunigaikštysčių susivienijimas, įkurtas 1815 m. Vienos kongrese ir gyvavęs iki 1866 m. Priklausė 35 kunigaikštystės ir 4 laisvieji miestai: Liubekas, Frankfurtas prie Maino, Bremenas ir Hamburgas.

vokiečių valstybių jungimas į imperiją 1834-1871 m.

(apie 1530-1610), LDK publicistas, rašęs daugiausia lotynų kalba.

(1883-1942), Lietuvos politikas, istorikas. Pirmosios tarpukario Lietuvos vyriausybės (1918) pirmininkas.

(Voltaire; tikr. Fransua Mari Arujė; 1694-1778), prancūzų rašytojas bei filosofas, iškiliausias Šviečiamojo amžiaus atstovas. Kėlė apšviestojo absoliutizmo idėją.

 

(Ipatijaus metraštis), vienas iš seniausių metraščių Kijevo Rusioje, rašytas XIV a. pab. – XV a. baltų mitologijai labai reikšmingos šio metraščio pastabos apie lietuvių dievus, nes jos užrašytos rytų slavų arealo vakarinėje dalyje, kada pagoniški tikėjimai ir papročiai dar buvo gyvi.

(Voluinė), istorinė sritis Vakarų Ukrainoje, Pripetės pietinių intakų ir Bugo aukštupio baseine. XII a. pab.-XIV a. įėjo į Haličo-Volynės kunigaikštystę. Ją prie LDK 1340 m. prijungė Gedimino sūnus Liubartas. Dėl Volynės su Lenkija ilgai vyko permaininga LDK karinė ir diplomatinė kova. XV a. viduryje Lenkija prisijungė dalį vakarų Volynės, o 1569 m., sudarant Liublino uniją, ir likusią Volynę.

kompromisinis susitarimas tarp Romos popiežiaus Kaliksto II ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus Henriko V, baigęs kovą dėl investitūros. Sudarytas Vormse (dab. Vokietija) 1122 m.

(1881-1969), SSRS valstybės ir karo veikėjas, maršalas.

LDK ir Aukso Ordos kariuomenių mūšis, įvykęs 1399 m. prie Vorsklos (Dnepro kairysis intakas, apie 350 km į pietus nuo Kijevo).

viena svarbiausių Mindaugo pilių. Minima Ipatijaus metraštyje ties 1252 m. įrašu. 1251 m. Mindaugas apsigynė nuo pilį apgulusio Tautvilo.

JAV respublikonų partijos neteisėtų veiksmų prieš Demokratų partiją tyrimas 1972 m. Pavadinimas kilo nuo viešbučio pavadinimo Vašingtone, kur buvo įvykdytas įsiveržimas į Demokratų partijos būstinę. Skandalas baigėsi prezidento R. Niksono atsistatydinimu 1974 m. bei kai kurių įsiveržimo dalyvių nuteisimu neilgam laikui kalėti.

(1878-1928), vienas iš baltagvardiečių karo vadų, gimęs Mukulių dvare (dab. Zarasų raj.). Generolas.

(1858-1925), visuomenės, kultūros veikėjas. Lietuvių mokslo draugijos narys. Nuo 1891 m. dirbo advokatu Vilniuje. 1905-1907 m. revoliucijos metu gynė revoliucionierius teismuose. Parašė darbų istorijos, teisės, statistikos, bibliotekininkystės klausimais.

(Wulfstan), anglosaksų pirklys ir keliautojas. IX a. pab. plaukė Baltija iš Šlėzvigo į Truso prekybinę gyvenvietę ir uostą prūsų žemėje. Jo kelionė aprašyta ispanų istoriko P. Orozijaus veikalo „Istorijos knygos pagonims“ vertime į anglų k. Jame pateikta žinių apie aisčių visuomeninę santvarką, laidojimo papročius. Manoma, kad pirmasis aprašomą kraštą matė savo akimis.

(tikr. Vilhelmas Storosta; 1868-1953), Mažosios Lietuvos lietuvių rašytojas, filosofas.

Liaudies deputatų tarybos (iki 1977 m. Darbo žmonių deputatų tarybos) vykdomasis komitetas. SSRS – valdymo institucija, renkama iš vietos Liaudies deputatų tarybos  deputatų.

vyriausybės institucijos, turinčios įgaliojimus vykdyti jau galiojančius įstatymus ar politinę liniją, funkcijų visuma. Paprastai vykdomoji valdžia priklauso valstybės vadovui ir vyriausybei.

(mirė apie 1253), XIII a. II ketvirčio dalies Žemaitijos kunigaikštis. Spėjama, kad 1236 m. įvykusiame Saulės mūšyje vadovavo žemaičiams, kurie sudarė didžiąją Lietuvos kariuomenės dalį.

(VLIK), lietuvių organizacija, įsteigta 1943 m. kaip pasipriešinimo okupacijai centras bei aukščiausia instancija, skirta ginti lietuvių tautos teises, kalbėti tautos vardu Lietuvoje ir užsienyje, rūpintis Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Pirmininku išrinktas Steponas Kairys.