Afroditė

(gr. Aphroditē, aphros – puta), senovės graikų meilės ir grožio deivė.

Graikai manė ją kilus iš jūros putų. Homero epuose Afroditė buvo Dzeuso ir Dionės dukra, kalvystės dievo Hefaisto žmona, neištikima jam su karo dievu Arėju. Iš Afroditės ir Dardano karaliaus Anchiso meilės gimė Trojos ciklo didvyris Enėjas. Afroditės funkcijos graikų poliuose varijavo, garbinta ir kaip jūros deivė, o Spartoje, Kipre – ir karo deivė. Manoma, kad Afroditės kultas į Graikiją atėjo iš Rytų ir, galbūt, tapatintina su semitų Astarte (gimdymo deive). Svarbiausi kulto centrai: Pafas ir Amatas Kipre (todėl Afroditė Kipridė), Korintas. Žymiausias Afroditės atvaizdas sukurtas Praksitelio, jo pagrindu sukurta ir helenistinė Milo Venera (Luvras). Tapatinta su romėnų Venera.