Aga

(turk. aga – vadovas, ponas), Osmanų imperijoje aukštą rangą arba socialinę padėtį turinčio asmens titulas.

Jį turėjo janyčarų bei kavalerijos vadai, sultono šeimos svarbiausieji nariai, sultono rūmų tarnų viršininkas, sultono haremą kontroliavę eunuchai. 1826 m. likvidavus janyčarų korpusą, imtas taikyti žemesniųjų rangų karininkams. Kaip pagarbos titulas buvo vartojamas kreipiantis į šeimų, kaimų galvas bei pasiturinčius žemvaldžius. Turkijos respublikoje oficialus agos titulas išnyko, bet žodis aga arba agabėjus vartojamas „pono“ prasme. Aga kaip pagarbos titulą vartoja islamo religijos lyderiai, ypač nizaritai ir kiti šiitų izmailitų rytų šakos dvasiniai lyderiai imamai, kurie vadinami aga chanais.