Akvedukas

(lot. aqua – vanduo + duco – vedu), vandentakio dalis, nutiesta ant atramų per tarpeklį, kelią, upę ar slėnį ir iš tolimų vandens šaltinių švininiais vamzdžiais tiekianti vandenį į miestus.

Seniausi akvedukai pastatyti Graikijoje VI-V a. pr. Kr. Romą vandeniu aprūpindavo aqua appia, aqua marcia, aqua claudia, aqua traiana.