(lenk. alkierz iš sen. pranc. arquiere):
1. nedidelis, dažniausiai kampinis stačiakampis ar kvadratinis atskiru stogu rūmų priestatas, skirtas gyventi moterims, apsistoti svečiams. A kartais vadinamas erkeris, uždaras balkonas, patalpa bokštelyje. Atsirado XVI a. pr. kaip gynybinių pilių bokštų reliktas; statyti iki XIX a. pab. Lietuvoje būdingi dvaro rūmų architektūrai (pvz., Panemunėlio, XVIII a. pab.);
2. nedidelė gyvenamoji patalpa dvaro rūmuose, skirta garderobui, miegamajam, kabinetui, alkovai;
3. gyvenamoji patalpa karčemose;
4. patalpa grūdams kaimo sodyboje.
