Alkova

(pranc. alcove iš arab. al qubba – skliautas, palapinė), poilsio, miego vieta patalpoje, atskirta paaukštinimu, baliustrada ar kitaip.

Būdinga sen. romėnų, arabų gyvenamųjų namų architektūrai. XVII a. vid. paplito Prancūzijos miestų rūmuose ir užmiesčio rezidencijose, nuo XVIII a. – visoje Europoje. Nuo XIX a. tai niša lovai arba mažas, dažniausiai belangis miegamasis.