Aptvarinė pilis

(gardinė pilis, kieminė pilis), gynybinės pilies rūšis. Ją sudarė 9-15 m aukščio gynybinė siena be bokštų (XIII a.) arba su bokštais (nuo XIV a.), juosianti keturkampį ar daugiakampį kiemą su keliais pastatais apylinkių gyventojams paslėpti.

Didžiajame kampiniame bokšte gyveno pilies įgula. Šalia bokštų, keli metrai nuo žemės paviršiaus, buvo įrengiami vartai, sienų viršuje – medinės šaulių galerijos. Keturkampės pilys statytos pelkėtose lygumose, upių santakose, jas juosė pylimai ir perkasai, daugiakampės – sunkiai prieinamose aukštumose. Aptvarinių pilių būta medinių ir mūrinių. Jų architektūra santūri, funkcinė. Mūrines imta statyti XII a. pab. Vokietijoje ir Skandinavijos kraštuose, XIII a. jos paplito Livonijoje ir Prūsijoje, XIV a. pradžioje Lenkijoje, XIII-XIV a. Lietuvoje (Kauno, Lydos, Medininkų, Krėvos).