Balfūro deklaracija

(1917 11 02), laiškas, kurį D. Britanijos užsienio reikalų sekretorius lordas A. D. Balfūras parašė D. Britanijos žydų vadovui baronui L. V. Rotšildui. Jame buvo pareikšta, kad D. Britanijos vyriausybė teiks pagalbą kuriant Palestinoje „žydų tautos židinį“, neapribodama Palestinos nežydų gyventojų civilinių ir religinių teisių, taip pat žydų teisių ir politinio statuso kitose šalyse.

Deklaracijai pritarė D. Britanijos sąjungininkai, ji buvo įtraukta į britų mandatą Palestinai ir tapo britų politikos joje pagrindu. 1939 m. D. Britanija pakeitė savo politiką, numatydama leisti iki 1944 m. imigruoti į Palestiną 75 tūkst. žydų.