Bastilija

(pranc. Bastille), tvirtovė su 8 bokštais ir 30 m aukščio sienomis, pastatyta 1370-1382 m. saugoti Paryžiaus šiaurinėms sienoms. Nuo XV a. joje kalinti nusikaltėliai. XVI a. iš tvirtovės virto kalėjimu, nuo Liudviko XIV valdymo metų joje kalinti tik politiniai nusikaltėliai.

XVII-XVIII a. Bastilija simbolizavo tironiją ir absoliutizmo savivalę. 1789 m. vasarą, baiminantis, jog gali būti išvaikytas Nacionalinis susirinkimas, liepos 12 d. Paryžiuje prasidėjo susirėmimai su kariuomene. Liepos 14 d. Paryžius jau buvo sukilėlių rankose. Sukilėlių pusėn perėjo Prancūzijos gvardijos kariai. Sukilimo kulminacija tapo Bastilijos šturmas ir paėmimas (Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia). Išgriautos tvirtovės aikštė simbolizuoja demokratijos pergalę. Nuo 1880 m. Bastilijos paėmimo diena (liepos 14) – Prancūzijos nacionalinė šventė.