Bona Sforca

(1494-1557), Lenkijos karalienė (nuo 1518), antroji Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo žmona.

Siekdama užtikrinti sostą savo vaikams ir stiprinti karaliaus valdžią, kovojo su LDK didikais (ypač su Goštautais ir Radvilomis). Jos rūpesčiu 1522 m. LDK Ponų taryba jos dvejų metų sūnų Žygimantą patvirtino sosto įpėdiniu, o 1529 m. Vilniaus seimas – Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Savo dvaruose pietų ir vakarų Baltarusijoje padarė agrarinę reformą: įsakė valstiečius apgyvendinti valakais suskirstytoje teritorijoje ir prievoles mokėti nuo valako dydžio. Remdamasis šiuo pavyzdžiu Žygimantas Augustas įvykdė Valakų reformą. Buvo fanatiška katalikė, atkakliai priešinosi sūnaus santuokai su Barbora Radvilaite (Augustas kaltino ją nunuodijus jo žmonas Elžbietą ir Barborą). Užsienio politikoje buvo Habsburgų priešininkė. 1556 m. vasarį išvyko į Barį. Manoma, kad ją nunuodijo Habsburgų agentas.