Chanas

(tiurk. chan – valdovas), mongolų ir tiurkų klajoklių gentyse vyriausiojo genties vado titulas.

Žinomas nuo VI a. chano titulas žemesnis nei kagano (tiurk. didysis chanas), kuris mongolams buvo aukščiausiojo valdovo titulas, tolygus imperatoriui. Vėliau titulą perėmė daugelis musulmonų visuomenių: mongolų ir tiurkų kilmės valstybių valdovai. Jis tapo Centr. ir V. Azijos diduomenės aukščiausiu titulu, o Sefevidų Irane reiškė aukšto rango pareigūnus, provincijų valdytojus. Ilgainiui termino reikšmė išsiplėtė – tapo turtingų musulmonų vardo dalimi, ypač Bangladeše, Indijoje ir Pakistane. Moteriška titulo forma – chanum.