Deltuva

istorinė lietuvių žemė. Ribos, pasak H. Lovmianskio, turėjo beveik atitikti 1566 m. sudarytos Ukmergės apskrities ribas. Manoma, kad žemė apėmė Deltuvos, Ukmergės, Kavarsko, Anykščių, Kurklių, Balninkų, Šešuolių, Videniškių ir galbūt Giedraičių, Dubingių, Molėtų, Utenos apylinkes.

Deltuva minima Ipatijaus metraštyje, 1219 m. Lietuvos sutartyje su Haliču-Volyne, 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Svarbiausias Deltuvos pilis 1265 m. buvo užėmęs kunigaikštis Vaišvilkas. Stiprėjant Lietuvoje centralizuotai valdžiai, perėjo didžiojo kunigaikščio žinion.