Fronda

(pranc. fronde – svaidyklė, laidyklė), visuomeninis judėjimas Prancūzijoje prieš absoliutizmą 1648-1653 m.

Pirmajam etapui (1648-1649) įtakos turėjo Trisdešimtmečio karo reikmėms padidinti mokesčiai ir Anglijos revoliucijos įvykiai. Paryžiaus parlamentas atsisakė patvirtinti mokesčius ir, remiamas miesto gyventojų, pareikalavo reformų. 1648 m. Ona Austrė įsakė suimti opozicijos vadą Bruselį, kitą dieną Paryžiuje prasidėjo sukilimas. Karalienė ir Dž. Mazarinis iš miesto pabėgo. Tik 1649 m. kovą kariuomenei apsupus miestą, prasidėjo derybos. Vyriausybė pažadėjo sumažinti mokesčius, o parlamentarams neliečiamumo teisę. Antrasis judėjimo etapas (1650-1653) dėl separatistinės aristokratijos kovos prieš Rišeljė galutinai įtvirtintą aristokratinių teisių varžymą buvo pavadintas Princų fronda. Karaliaus pusėn perėjus žymiems karo vadams, 1653 m. vyriausybė atstatė savo prioritetą, visi ankstesni frondos iškovojimai buvo panaikinti.