Gimnasijas

(gimnazijas, gimnazionas; gr. gymnasion iš gymnos – nuogas, lot. gymnasium), sen. Graikijoje statinių, pradžioje medinių, nuo IV a. pr. Kr. mūrinių, kompleksas, skirtas sportinėms pratyboms.

Tai didelis stačiakampis parkas su bėgimo takais, pavėsinėmis (portikais), smėliu pabarstyta arena imtynėms, elipsiniu viešiems pasirodymams skirtu stadionu ir palestra – stačiakampiu statiniu su 4 portikais, juosiančiais pratybų kiemą; portikuose buvo eksedros, baseinai, rūbinės, pirtys, dengti bėgimo takai, patalpos įvairioms žaidynėms ir kt. Gimnasijus stengdavosi turėti kiekvienas miestas. Po Peloponeso karo (431-404 m. pr. Kr.), kai fizinis ir karinis ugdymas nebebuvo toks svarbus, gimnasijas tapo bendrojo lavinimo įstaiga 16-18 metų jaunuoliams. Joje be gimnastikos buvo mokoma politikos, filosofijos, literatūros.