Gizai

(Guise), Lotaringijos kunigaikščių giminė.

Giminės pradininkas Klaudijus (1496-1550) 1513 m. susigiminiavo su valdančiąja dinastija vesdamas Antuano de Burbon, 1528 m. gavo hercogo titulą. Jo palikuonis Pranciškus (1519-1563) pasižymėjo karuose dėl Italijos žemių – 1552 m. sėkmingai vadovavo Meco gynybai, 1558 m. jo vadovaujama kariuomenė išstūmė anglus iš Kalė. Po Henriko II mirties, valdant jo mažamečiam sūnui Pranciškui II, kuris buvo vedęs Gizų giminaitę Mariją Stiuart su broliu Karoliu, faktiškai valdė Prancūziją. Karolio IX valdymo metais regentė Kotryna Mediči stengėsi sudaryti Gizų šeimai atsvarą, proteguodama Burbonus. Prasidėjo įtakingų giminių trintis dėl įtakos valstybėje. Prancūzijoje pradėjus plisti kalvinizmui, Burbonai pakeitė konfesiją. Kovai su hugenotais Gizi 1576 m. įsteigė Katalikų lygą, kuriai vadovavo Pranciškaus sūnus Henrikas (1550-1588), vienas iš Baltramiejaus nakties (1572) skerdynių organizatorių. Po Karolio IX mirties sostą užėmus nepopuliariam Henrikui III, remiamas popiežiaus ir Ispanijos siekė Prancūzijos sosto. 1588 m. Paryžiuje surengė sukilimą prieš karalių. Atvykęs deryboms, Henriko III įsakymu buvo nužudytas.