Hanibalas

(semitų k. Hannibal pažodžiui – Baalo malonė; 247-183 pr. Kr.), Kartaginos karo vadas, išgarsėjęs II Pūnų kare. Tai buvo beprotiškai drąsus karo vadas ir puikus organizatorius, lanksčiai derinęs taktiką ir strategiją.

Hamilkaro Barkos sūnus. Karybos meno mokėsi Ispanijoje. 219 m. pr. Kr. Hanibalui užkariavus Sagunto miestą prasidėjo II pūnų karas (218-201 m. pr. Kr.) prieš Romą. Netikėtai persikėlęs per Alpes, 218-216 m. pr. Kr. sudavė keletą karinių smūgių Romai. Tik silpna kartaginiečių parama sutrukdė Hanibalui įtvirtinti savo pasiekimus. 215 m. pr. Kr. prie Nolos patyrė nesėkmę, o 207 m. pr. Kr. romėnai prie Metauro sutriuškino ir jo brolio armiją. 203-202 m. pr. Kr. Scipiono karinė akcija Afrikoje jį galutinai išvijo iš Italijos. 201-195 m. pr. Kr. ėjo Kartaginos sufeto pareigas, tačiau, romėnams reikalaujant jį išduoti, 195 m. pr. Kr. pabėgo į Siriją, vėliau į Bitiniją. 183 m. pr. Kr. nusinuodijo.